Tūkstantmečio paslaptis atskleista: kas iš tiesų kūrė šventus tekstus (Video) ()
Naujas požiūris į Biblijos autorystės klausimą.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=2JFiihTnVGc&t=9s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai panaudojo dirbtinį intelektą, kad sužinotų kas parašė Bibliją, aptikdami paslėptas kalbines užuominas šventuose tekstuose.
Tarptautinės komandos, vadovaujamos JAV Duke‘o universiteto, mokslininkai panaudojo dirbtinį intelektą, kad atrastų naujų įrodymų, jog Biblija turi kelis autorius, o ne vieną, kaip manyta anksčiau. Apie tai pranešė „Mirror“, remdamasis moksliniu straipsniu, paskelbtu žurnale „PLOS One“.
Tyrėjų komanda, pasitelkusi pažangiausią dirbtinio intelekto modelį, išanalizavo pirmąsias devynias Hebrajų Biblijos knygas – vadinamąjį „Enneateuch“. Naudodami lingvistinę analizę, jie atrado tris skirtingus rašymo stilius, rodančius skirtingus šaltinius arba raštininkų grupes.
|
„Nustatėme, kad kiekviena autorių grupė turėjo savo stilių – stebėtina, bet net ir paprastų bei įprastų žodžių, tokių kaip „ne“, „kuris“ arba „karalius“, atveju. Mūsų metodas tiksliai randa šiuos skirtumus“, – aiškino Prancūzijos koledžo profesorius Thomas Riomeris.
Projektui vadovavo matematikė Shira Faigenbaum-Golovin, kuri 2010 m. pradėjo tyrinėti rašyseną ant senovinių keramikos fragmentų. Būtent šie tyrimai, pasak jos, paskatino biblinių tekstų technologinę analizę.
„Padarėme išvadą, kad šiuose įrašuose rasti radiniai gali suteikti vertingų užuominų Senojo Testamento tekstų datavimui. Tada pradėjome burti dabartinę komandą, kuri padėtų mums analizuoti šiuos Biblijos tekstus“, – pažymėjo ji.
Jos komandoje dabar dirba matematikai, archeologai, lingvistai ir kompiuterių mokslininkai. Dirbtinio intelekto modelis Biblijos tekstus suskirstė į tris pagrindinius vienetus: Kunigų šaltinį, Pakartoto Įstatymo istoriją ir Įstatymo kartojimo knygą.
Tačiau ne visos Senojo Testamento dalys atitinka atrastą sistemą.
„Nustebome pamatę, kad Sandoros arkos pasakojimo dalys 1 Samuelio knygoje neatitinka nė vieno iš trijų stilių. Tai rodo apie dar vieną nežinomą Biblijos kūrimo detalę“, – sakė S. Faigenbaum-Golovin.
Tyrėjai įsitikinę, kad jų metodologija gali padėti tiriant ne tik Biblijos tekstus, bet ir kitus senovės ar istorinius dokumentus.
„Jei ištirsite dokumentų fragmentus, kad nustatytumėte, ar juos parašė, pavyzdžiui, Abraomas Linkolnas, šis metodas gali padėti nustatyti, ar jie tikri, ar tik klastotės“, – aiškina tyrėjai.
Apibendrindami autoriai pažymi, kad straipsnis nušviečia naują požiūrį į Biblijos autorystės klausimą, pateikdamas statistiškai reikšmingų įrodymų apie kalbinius bruožus Biblijos autorių raštuose.
