Jie rado legendinio d'Artanjano kapą! Aiškėja 350 metų paslaptis ()
Atradimas įvyko visiškai atsitiktinai.
© ignis (CC BY 2.5) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Statue_d%27Artagnan_Paris.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjus daugiau nei 350 metų po legendinio muškietininko mirties, mokslininkams pavyko rasti jo palaikus. Esminis šios istorijos skyrius prasidėjo Nyderlandų mieste Mastrichte, kur archeologai aptiko palaikus, greičiausiai priklausančius žmogui, žinomam kaip Šarlis de Bacas de Kastelmoras d’Artanjanas (Charles de Batz de Castelmore d’Artagnan). Ši istorinė asmenybė tapo įkvėpimu Alexandre’o Dumas romano „Trys muškietininkai“ herojui.
Alexandre’o Dumas „Trys muškietininkai“
Atradimas įvyko visiškai atsitiktinai, atliekant remonto darbus Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, kai dalis grindų įsmuko, atverdama po senuoju altoriumi paslėptą kapą. Jau pati laidojimo vieta sužadino tyrėjų susidomėjimą, nes XVII amžiuje tokios vietos buvo rezervuotos aukštą socialinį statusą turintiems asmenims.
|
Kape rastas skeletas bei keli itin reikšmingi artefaktai. Tarp jų ekspertų dėmesį patraukė maždaug 1660 metų moneta bei švininės muškietos kulkos fragmentas, kuris galėjo būti palaidotojo mirties priežastis. Sužalojimų pobūdis ir kulkos padėtis atitinka istorinius liudijimus apie d’Artanjano mirtį – jis žuvo 1673 metais Mastrichto apgulties metu, kliudytas kulkos per susirėmimą.
D’Artanjano asmenybė jau seniai gyvuoja istorijos ir legendos sandūroje. Tikrovėje jis buvo patikimas karaliaus Liudviko XIV karininkas ir muškietininkų vadas, o jo gyvenimas buvo kupinas karinių bei diplomatinių misijų. Po mirties jo likimą išpopuliarino literatūra, pavertusi jį vienu labiausiai atpažįstamų Europos kultūros herojų.
Kokiomis aplinkybėmis mirė Šarlis de Bacas de Kastelmoras d’Artanjanas?
Šimtus metų muškietininko laidojimo vieta išliko nežinoma. Istoriniai šaltiniai tik užsimindavo, kad jis buvo palaidotas netoli mūšio lauko, nes kūno transportavimas į Prancūziją tuo metu buvo praktiškai neįmanomas. Tad atradimas Mastrichte gali galutinai patvirtinti šias prielaidas ir užbaigti daugiau nei 350 metų trunkančias diskusijas.
Nepaisant daugybės požymių, mokslininkai išlieka atsargūs. Lemiamą reikšmę turės DNR tyrimai, kurių metu radiniai bus lyginami su d’Artanjano šeimos palikuonių genetine medžiaga. Tik jų rezultatai leis vienareikšmiškai patvirtinti rastų palaikų tapatybę. Jei prielaidos pasitvirtins, šis atradimas taps vienu svarbiausių pastarųjų metų Europos archeologijos įvykių. Jis ne tik įmins šimtmečių senumo mįslę, bet ir simboliškai sujungs istoriją su literatūra.
