Jie atrado „nežemišką“ ginklą. Jį turėjo viena iš senovės kultūrų ()
Sanxingdui artefaktas, kuriam yra apie 3000 metų, primena kirvį ir greičiausiai pasiekė Žemę iš kosmoso meteorito pavidalu.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pietvakarių Kinijoje archeologai aptiko geležinį objektą, kuris po žeme išbuvo paslėptas apie 3 tūkst. metų. Analizė rodo, kad metalas galėjo atkeliauti iš kosmoso, o tai keičia požiūrį į ankstyvąjį geležies naudojimą šiame regione. Šis atradimas gali suteikti naujų žinių apie vieną paslaptingiausių senovės Kinijos kultūrų.
Archajiškas daiktas rastas vienoje iš vadinamųjų aukojimo duobių buvusio Sanxingdui centro teritorijoje – tai viena svarbiausių XX a. archeologinių vietovių, esanti Sičuano provincijoje. Tyrėjų teigimu, objektas buvo įstrigęs vertikaliai apatinėje kasinėjimo sienos dalyje. Atradimas publikuotas žurnale „Archaeological Research in Asia“.
Kinijos Sanxingdui kultūra ir meteorito geležis
Sanxingdui artefaktas, kuriam yra apie 3000 metų, primena kirvį ir greičiausiai pasiekė Žemę iš kosmoso meteorito pavidalu. Jo ilgis siekia apie 20 cm, o plotis – nuo 5 iki 8 cm. Radinys atskleidžia, kad geležis vertingiems daiktams gaminti buvo naudojama dar gerokai prieš tai, kai paplito geležies lydymo technologija.
|
„Kaip ankstyviausias bronzos amžiaus meteoritinės geležies artefaktas, rastas pietvakarių Kinijoje, jis užpildo svarbią spragą regiono metalurgijos istorijoje ir suteikia naujų įžvalgų apie ankstyvąjį geležies naudojimą tiek regione, tiek pasauliniu mastu“, – rašo komanda, vadovaujama archeologo Haichao Li iš Sičuano universiteto Čengdu mieste.
Aptikti ritualų pėdsakai
Sanxingdui yra svarbi archeologinė vietovė pietvakarių Kinijoje, datuojama 2800–600 m. pr. Kr., o didžiausią suklestėjimą pasiekusi Šangų dinastijos laikais (apie 1600–1050 m. pr. Kr.). Ši kultūra paliko savitą meną ir akivaizdų polinkį į ritualus. Archeologai aprašo vadinamąsias „aukos duobes“ – aštuonias kasavietes sienomis apsuptame mieste, iš kurių buvo iškasta apie 17 000 unikalių ritualinių daiktų, įskaitant bronzines kaukes, figūrėles, dramblio kaulą ir nefrito įrankius. Tiksli jų paskirtis lieka nežinoma, tačiau pelenai ir deginimo žymės leidžia daryti prielaidą apie atliekamas aukojimo apeigas.
„Tarp daugybės Sanxingdui rastų artefaktų, 7-ojoje duobėje buvo aptiktas neįprastas geležinis dirbinys (K7QW-TIE-1)“, – teigia mokslininkai.
„Šis artefaktas rastas vertikaliai įsmigęs rytinės sienos pietinės dalies apačioje. Jis yra pailgos formos, primenantis įrankį arba ginklą, panašų į kirvį.“
Ginklas iš dangaus
Naujasis artefaktas gali turėti ypatingą reikšmę. Kitose Kinijos dalyse žinomi dirbiniai, kuriuose meteoritinė geležis derinama su bronza, tačiau Sanxingdui egzempliorius atrodo pagamintas vien tik iš geležies. Tai gali rodyti kitokią metalurgijos praktiką šiame regione.
Rentgeno fluorescencijos tyrimas parodė, kad objekte yra mažiausiai 90 % geležies ir 7,41 % nikelio. Tyrėjų teigimu, tokia sudėtis šiuo atveju tiesiogiai priklauso nuo pačios žaliavos ir nurodo meteoritinę kilmę.
Bronzos amžiuje pagrindinė žaliava įrankiams, ginklams ir papuošalams gaminti buvo bronza. Todėl geležinis Sanxingdui radinys išsiskiria kitų to meto ir regiono atradimų fone. Aplink rasti daiktai leidžia jį susieti su Šangų dinastijos laikotarpiu. Tai svarbu, nes geležies lydymas Kinijoje paplito vėliau – tik apie 800 m. pr. Kr.
Mokslininkų nuomone, kartu su atradimo vieta ritualinėje duobėje, šis radinys leidžia daryti prielaidą, jog meteoritinė geležis Sanxingdui žmonėms nebuvo paprasta medžiaga, o buvo tokia vertinga, kad naudota veiksmuose, susijusiuose su lobių kaupimu duobėse ir jų deginimu.
Reikalingi tolesni tyrimai
„Trapus artefakto būvis kelia rimtų konservavimo iššūkių, reikalaujančių tolesnio valymo“, – rašo tyrėjai.
Jų teigimu, būtini kiti didelės raiškos tyrimai, kurie padėtų tiksliau nustatyti daikto funkciją ir jo vaidmenį atliekant ritualus.
.jpeg)
.png)
