Jie driekiasi 100 km. Vieni didžiausių įtvirtinimų pasaulyje. Randasi prie Lietuvos ()

2026-04-06

Nors statybų projektas taip ir nebuvo užbaigtas, tai vis tiek yra didžiausios fortifikacijų liekanos ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje, o kartu ir vienos didžiausių pasaulyje.

Asociatyvi nuotr.
© DI (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tai vienintelė tokia vieta Lenkijoje, kur galime kilometrų kilometrus važiuoti dviračiu po žeme. Čia nėra mobiliojo ryšio, šalta, tamsu, kartais drėgna, tačiau norinčiųjų tokio pasivažinėjimo netrūksta. Kviečiame į požeminę „Pętla Boryszyńska“ (Boryšino kilpos) trasą. Ak, ir dar vienas dalykas: turime nusiteikti susitikimui su šikšnosparniais, kurie gali praskristi tiesiai mums virš galvų. Ši unikali atrakcija įsikūrusi netoli vakarinės Lenkijos sienos – Liubušo vaivadijoje, keliolika kilometrų nuo Svebodzino.

„Pętla Boryszyńska“ yra Mezyrečės įtvirtinto rajono (lenk. Międzyrzecki Rejon Umocniony – MRU) dalis. Tai 1937–1938 m. vokiečių kūrinys. Nors statybų projektas taip ir nebuvo užbaigtas, tai vis tiek yra didžiausios fortifikacijų liekanos ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje, o kartu ir vienos didžiausių pasaulyje.

MRU turėjo ginti rytinę Vokietijos sieną. Maždaug 100 kilometrų ruože iškilo keliasdešimt bunkerių, salės, sandėliai, geležinkelio stotys ir požeminiai tuneliai, kurių ilgis viršija 30 km, o gylis siekia net 40 metrų.

Turistams prieinamos trasos

Kai kurie milžiniškų įtvirtinimų požeminiai tuneliai yra atviri turistams – tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Požeminė dviračių trasa veikia nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Žiemą ši vieta rezervuota čia hibernuojantiems šikšnosparniams. Kasmet požemiuose žiemoja apie 30 tūkstančių šių gyvūnų.

Geresnio roboto dulkių siurblio nesu bandęs: Super siurbimo galia, dėmių šalinimas, manevringumas, DI funkcijos ir visiška laisvė („MOVA Z60 Ultra Roller“ APŽVALGA)

2227

Mano nuomone, „MOVA Z60 Ultra Roller“ yra geriausias MOVA siurblys robotas. Ir, ko gero, turintis vos vieną kitą panašaus pajėgumo konkurentą rinkoje.

Išsamiau

Jau šiandien verta suplanuoti viešnagę šioje vietoje, juolab kad lankymuisi būtina rezervacija, o vietų skaičius – ribotas. Pirmieji važiavimo įspūdžiai yra neįtikėtini. Tačiau pirmiausia reikia įveikti sunkiausią dviračių žygio dalį – nusigabenti dviračius žemyn. O tai – keli aukštai. Siaura laiptinė nepalengvina užduoties, tad tenka nemažai „pasiimtyniauti“. Tačiau pakanka klausyti gidų patarimų, kurie parodo, kaip tai padaryti gana sklandžiai. Svarbiausia yra įvaldyti techniką, kaip tinkamu momentu pasukti priekinį ratą. Kuo lengvesnis dviratis, tuo lengviau juo manevruoti siauruose laiptuose ir perėjose.

Sunkiau su elektriniais dviračiais – čia jau reikia pademonstruoti fizinę jėgą. Įspėjame – trasos pabaigoje staigmenų nebus. Dviračius teks tuo pačiu keliu užnešti atgal į paviršių.

„Suprantame, kad tai gali būti šiek tiek varginanti dalis, ypač turint sunkesnius dviračius, tačiau tai galima vertinti kaip papildomą šios neeilinės ekskursijos elementą“, – pabrėžia Marekas Iwanowskis, požeminės trasos šeimininkas ir gidas.

„Jei kas nors čia atsidurtų atsitiktinai ir be dviračio, o tuo metu nebūtų lankytojų grupės, tokį dviratį gali išsinuomoti. Tai kainuoja 50 zlotų (11,69 euro) ir, kas svarbiausia, – dviračiai yra apačioje. Jų nereikia nei nunešti, nei užnešti.“

Po žeme temperatūra krenta

Tačiau pasistengti verta. Reikia atsiminti dar du dalykus: tegul jūsų neapgauna lauke tvyruojantis karštis. Po žeme galima rimtai sušalti. Kai kuriose vietose temperatūra nukrenta iki vos kelių laipsnių. Pradžioje jaučiama maloni vėsa, tačiau po kurio laiko pasidaro tikrai šalta, ypač važiuojant, todėl šiltas džemperis ir ilgos kelnės yra tiesiog būtini.

Gidai juokauja, kad daugelis dviratininkų – ypač tie, kurie apsirengę lengviau – jau po kelių kilometrų tampa „šiek tiek sušvelnėję“ (nuo šalčio). Antras dalykas – prožektorius ant galvos ir geras dviračio apšvietimas. Požeminiuose koridoriuose vyrauja praktiškai aklina tamsa. Pats važiavimas siaurais tuneliais yra neįtikėtina patirtis, tačiau tikrai ne tiems, kurie kenčia nuo klaustrofobijos. Važiuojant grupėje, svarbu išlaikyti tinkamą atstumą. Tai daroma saugumo sumetimais. Dviračiai neturi „STOP“ žibintų. Pagal gido nurodymus, prieš kiekvieną manevrą reikia garsiai informuoti apie posūkį, stabdymą ar pavojų. Kai kuriems gali būti sunku išlaikyti tiesią važiavimo trajektoriją po žeme. Taip yra todėl, kad reikia saugotis, jog ratas neįvažiuotų į tunelyje esančius siaurojo geležinkelio bėgius. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis nepadeda ir mūsų vestibulinis aparatas, kuris kartais tiesiog „išsikrausto iš proto“.

Požeminiai eksperimentai

Tai galima patirti per eksperimentą, kuriuo gidai mielai dalijasi. Trasos viduryje sustojame erdviame koridoriuje, išjungiame visus šviesos šaltinius – prožektorius, dviračių žibintus – ir kelias akimirkas įsiklausome į niekieno netrikdomą tylą. Tada kiekvienas dalyvis atviromis akimis bando stovėti ant vienos kojos. Mažai kam pavyksta. Neturint jokio atskaitos taško, lengva prarasti orientaciją. Panašiai nutinka ir bandant paėjėti šioje akloje tamsoje. Uždegus šviesą, daugelis nustemba pamatę, kad dviratis stovi visai kitoje vietoje, nei jie manė.

Visoje trasoje yra daug atšakų; šiek tiek platesnėse atkarpose įrengtos kelios mini sustojimo aikštelės. Įdomu tai, kad šaudmenų kameros leido požemiuose sukaupti tokį kiekį amunicijos, kurio užtektų net trims mėnesiams kovos, o tuneliais turėjo važinėti traukiniai, pristatantys ją prie atskirų pabūklų.

Ant tunelių sienų gausu grafičių. Daugeliui jų – po keliasdešimt metų, ir jie yra puikios būklės.

Nuo šio sezono požeminė trasa pailgės dar viena 1,5 km atkarpa. Iš viso tai bus jau apie 10 km, o ekskursijai reikėtų skirti nuo 2,5 iki 3 valandų.

„Pasitaiko, kad kai kurie turistai po tokio pasivažinėjimo skundžiasi, jog trasa visgi per trumpa“, – priduria Marekas Iwanowskis. „Tuomet visada aiškinu, kad Lenkijoje tokių trasų nėra, o Europoje galbūt galima pasivažinėti kai kurių vyninių rūsiuose, tačiau tai tėra trumpos atkarpos.“

Dalyvavimas dviračių ekskursijoje po „Pętla Boryszyńska“ požemius yra mokamas. Kiek kainuoja šis malonumas? Grupei iki penkių asmenų bilietas suaugusiajam kainuoja 180 zl, lengvatinis – 170 zl asmeniui. Grupei nuo 6 iki 12 asmenų – 130 zl suaugusiajam ir 120 zl asmeniui. Dėmesio: į požeminę dviračių trasą įleidžiami vaikai nuo 12 metų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

wp.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()