Jie ištraukė iš jūros 80 tonų sveriančius blokus. Pasaulio stebuklo liekanos? (Foto) ()
Jo griūtį lėmė virtinė žemės drebėjimų, o ypač stiprūs 1303 m. smūgiai lėmė, kad objektas nustojo vykdyti savo funkciją.
© SciVi 3D studio (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Lighthouse_of_Alexandria#/media/File:Leuchtturm_von_Alexandria.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prie Aleksandrijos krantų Egipte archeologai iš Viduržemio jūros dugno ištraukė 22 milžiniškus akmens blokus, siejamus su Faro salos švyturiu. Kaip praneša projektas PHAROS, šie elementai, kurių kiekvienas sveria nuo 70 iki 80 tonų, turėtų padėti tiksliau atkurti vieną iš septynių antikos pasaulio stebuklų.
Povandeninę vietovę tirianti komanda, be kita ko, iškėlė sąramų ir grindinio plytų. Pasak tyrėjų, kuriems vadovauja Isabelle Hairy iš CNRS (Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro), šios dalys tikriausiai priklausė monumentaliam įėjimui į švyturį, kuriame susipynė Egipto ir Graikijos architektūros įtakos. Radinio mastas atskleidžia pirminio statinio galybę, mat kiekvienas blokas sveria nuo 70 iki 80 tonų.
Povandeniniai griuvėsiai nėra naujas atradimas. Tyrėjai juos pastebėjo dar 1968 m., o svarbų darbų etapą žymėjo 1994 m. ekspedicija, kuriai vadovavo archeologas Jean-Yves Empereur. Tuomet komanda atpažino ir suklasifikavo daugiau nei 3,3 tūkst. objektų, tarp kurių buvo sfinksų, obeliskų, kolonų bei jūros dugne išsibarsčiusių granito blokų, siejamų su švyturiu ir greta stovėjusiais statiniais.
Skaitmeninė Aleksandrijos švyturio rekonstrukcija
Projektas PHAROS neapsiriboja vien akmenų iškėlimu. Specialistai skenuoja kiekvieną elementą naudodami tikslią fotogrametriją, kad sukurtų jo skaitmeninį modelį.
|
„Šios išskirtinės ir įspūdingos operacijos tikslas – ištirti bei nuskenuoti šiuos architektūrinius elementus ir įtraukti juos į daugiau nei 100 blokų rinkinį, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo suskaitmeninti po vandeniu“, – teigia „Dassault Systèmes“ fondas.
Remdamiesi šiais modeliais, tyrėjai bando atkurti švyturį virtualiu pavidalu. Visą procesą jie vertina kaip didžiulę dėlionę, kurioje kiekvieną bloką reikia aprašyti ir priskirti jam tinkamą vietą. Tam padeda ne tik išlikusios dalys, bet ir senoviniai statinio aprašymai bei atvaizdai. Dėl to švyturio kontūrai tampa vis aiškesni.
Kaip išnyko Faro švyturys
Aleksandrijos švyturys buvo pastatytas III a. pr. Kr. pradžioje, valdant Ptolemėjui I Soteriui, o jo projektą parengė Sostratas iš Knido. Faro salos statinys buvo daugiau nei 100 metrų aukščio ir daugiau nei tūkstantį metų rodė kelią laivams per pavojingus rytinės Viduržemio jūros dalies vandenis. Jo griūtį lėmė virtinė žemės drebėjimų, o ypač stiprūs 1303 m. smūgiai lėmė, kad objektas nustojo vykdyti savo funkciją. Kaip rodo projekto cituojami istoriniai šaltiniai, 1477 m. dalis likusių akmenų buvo panaudota statant Kaitbėjaus citadelę, kuri iškilo toje pačioje vietoje.
“Archaeologists Discover 80-Ton Stones Beneath the Sea, Believed to Be Remains of The Lighthouse of Alexandria”
— ‘M’ (@armyWVgirl) May 5, 2026
Built around 280–247 BC during the reign of Ptolemy I and II on Pharos Island in Egypt, the lighthouse was a ~100–130 meter tall wonder of the ancient world, also the…
