Po miestu gulėjo milijonai lavonų. Kai kurie iš jų buvo panaudoti muilui ir žvakėms gaminti ()
Ten buvo palaidota apie 2 mln. žmonių, o aplinkiniai gyventojai skundėsi stipriu tvaiku.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Paryžiaus gatvėmis driekiasi katakombos, kuriose ilsisi apie 6 mln. žmonių. Kaip rašo „Bonjour Paris“, „Scientific American“ ir Ajovos universiteto tyrėjai, požeminis osuarijus atsirado XVIII a. po sanitarinės krizės, kai miesto kapinės tapo nebepakankamos.
Paryžiaus katakombų ištakos siekia XVIII a. ir maro epidemiją. Ji sukėlė masines mirtis Europoje; vien Paryžiuje tuo metu mirė apie 50 proc. gyventojų. Miesto valdžia nusprendė mirusiuosius laidoti vienoje vietoje. Ajovos universiteto tyrėjų teigimu, vien per vieną mėnesį tam skirtoje kapavietėje buvo palaidota apie 50 tūkst. asmenų.
Šios kapinės, pavadintos Nekaltųjų vaikelių kapinėmis (Cimetière des Innocents), bėgant metams išsiplėtė tiek, kad miestas nebesugebėjo su jomis susitvarkyti. Pasak „Bonjour Paris“, ten buvo palaidota apie 2 mln. žmonių, o aplinkiniai gyventojai skundėsi stipriu tvaiku. Žemėje nebetilpo nauji karstai, kurie pradėjo stumti gruntą į viršų.
Kodėl atsirado Paryžiaus katakombos
Situacija tapo tokia rimta, kad 1763 m. Liudvikas XV uždraudė laidoti Paryžiaus ribose. Po keliolikos metų, 1780 m., sugriuvo nekropolį juosianti siena, o pūvantys kūnai pateko į gretimas valdas. Valdžia tada suprato, kad privalo skubiai rasti saugesnę vietą palaikams. Įrengiant naują morgą pastebėta, kad dalis palaikų visiškai nesuiro. Kaip aiškina „Scientific American“, dėl deguonies trūkumo kai kurie kūnai pavirto riebaline mase, o kiti įgavo drebučių pavidalą. Prancūzijos valdžia surinko šiuos riebalus ir pardavė žvakių bei muilo gamintojams, o kaulus nusprendė perkelti į naują nekropolį.
Paryžiaus katakombų mastas po miestu
Šiai vietai buvo pasirinktos buvusios kalkakmenio kasyklos po Paryžiumi. Perkėlimas prasidėjo 1786 m., o požeminiuose koridoriuose iš kaukolių ir kaulų buvo suformuotos sienos su geometriniais raštais. Ant lentelių taip pat atsirado poetiški užrašai apie mirtį. Tokiu būdu miestas vienu metu sumažino sanitarinę grėsmę ir sutvarkė daugelio ankstesnių metų palaidojimus.
|
Šiandien lankytojai gali apžiūrėti kiek daugiau nei 1,5 km koridorių, nors visas tunelių tinklas po Prancūzijos sostine yra apie 300 km ilgio. Dauguma požeminių praėjimų lieka uždari, o patekti į neprieinamas atkarpas yra neteisėta. Skaičiuojama, kad katakombose šiandien ilsisi apie 6 mln. paryžiečių.
