Iš po Arkties ledo Svalbarde išnyra šimtai kūnų. Jų išsilaikymo būklė stebina net archeologus ()

2026-05-27

Deja, amžinojo įšalo tirpimas viską komplikuoja.

Asociatyvi nuotr.
© DI (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Pripažinkite, kad ši istorija skamba tarsi iš gero kriminalinio romano. Tirpstantis ledas pradeda atverti šimtmečius užšalusius kūnus, ir visa tai vyksta vietovėje, vadinamoje Lavonų kyšuliu. Tačiau kam priklauso šie palaikai? Europos banginių medžiotojams, žuvusiems per lemtingas ekspedicijas į tolimąją šiaurę. Deja, amžinojo įšalo tirpimas viską komplikuoja. Prieš šimtmečius gyvenusių banginių medžiotojų kūnai kyla iš po ledo.

Liknesetas – taip skamba norvegiškas šios radimvietės pavadinimas – yra prie Smerenburgo fjordo (Smeerenburgfjorden), šiaurės vakarų Svalbardo archipelago dalyje. XVII ir XVIII amžiuje šis regionas buvo vienas svarbiausių Europos banginių medžioklės centrų. Laivai iš Olandijos, Anglijos ar Danijos atplaukdavo čia kiekvieną vasarą medžioti grenlandinių banginių, kurių taukai, be kita ko, buvo naudojami lempų alyvos gamyboje.

Sąlygos buvo itin sunkios, ir daugelis jūreivių taip ir nesugrįžo namo. Mirusieji buvo laidojami vietoje, sekliuose kapuose, pažymėtuose akmenų sampilais ir mediniais kryžiais. Archeologai skaičiuoja, kad Lavonų kyšulio teritorijoje galėjo būti mažiausiai 225 kapai. Dalis jų jau negrįžtamai sunaikinti dėl pakrantės erozijos ir šiltėjančio klimato.

Naujausi tyrimai, kuriuos atliko Norvegijos kultūros paveldo tyrimų instituto ir Oslo universiteto ligoninės mokslininkai, rodo, kad degradacijos procesas sparčiai greitėja. Tirpstantis įšalas lemia karstų smegimą, žemės sluoksnių slinkimą ir žmonių palaikų atsidengimą.

Mokslininkams ši vietovė turi didžiulę vertę, nes Arkties sąlygos išskirtinai gerai išsaugojo žmonių palaikus bei drabužių fragmentus. Kai kuriuose kapuose rasta vilnonių švarkų, kojinių, lininių marškinių ir šilkinių šalikų liekanų. Tai leidžia tyrėjams tiksliau atkurti prieš kelis šimtus metų banginių medžioklės pramonėje dirbusių žmonių gyvenimą.

Ekstremalios darbo sąlygos

Kaulų analizė atskleidė neįtikėtinai brutalų tuomečių banginių medžiotojų kasdienybės vaizdą. Dauguma ištirtų skeletų priklausė jauniems vyrams, tačiau jų kūnai turėjo alinimo žymių, labiau būdingų senyvo amžiaus žmonėms. Archeologai aptiko pažengusios sąnarių degeneracijos, gausių traumų ir perkrovų, atsiradusių dėl ilgus metus trukusio sunkaus fizinio darbo, požymių. Daugelis jų taip pat sirgo skorbutu, kurį sukėlė vitamino C trūkumas.

Banginių medžioklė buvo vienas labiausiai sekinančių ir pavojingiausių to meto užsiėmimų. Įgulos turėjo vilkti milžiniškus gyvūnus, pjaustyti juos šaltyje ir lydyti taukus ekstremaliomis oro sąlygomis. Viskas vyko drėgmėje, šaltyje ir nuolat rizikuojant gyvybe. Lavonų kyšulio skeletai rodo, kad daugelio darbininkų organizmai dėl šio darbo buvo tiesiog sugriauti dar nepasiekus trisdešimties metų.

Mokslininkams ypatingą nerimą kelia klimato kaitos tempas Svalbarde. Arktis šyla gerokai sparčiau nei likęs pasaulis, o šis regionas susiduria su vis dažnesniais atlydžiais, žemės nuošliaužomis ir ledo nykimu. Įšalas, kuris šimtmečius veikė kaip natūralus šaldiklis, pradeda prarasti stabilumą. Dėl to archeologinės vietovės išnyksta dar nespėjus jų išsamiai ištirti. Ir nematau, kad žmonija turėtų bent kokią idėją, kaip pakeisti šią padėtį.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Focus.pl

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()