Jie neturėjo kompasų ar žemėlapių, bet perplaukė jūrą: štai kaip jie tai padarė (Foto) ()
Slaptas urvas saloje atskleidė tai, kas ilgus amžius laikyta neįmanoma.
© Stop kadras | https://www.facebook.com/watch/?v=1532062304418191
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai visame pasaulyje griebiasi už galvų, o vadovėlius teks perrašyti iš naujo. Oficiali žmonijos istorijos laiko juosta ką tik sugriuvo vienoje Viduržemio jūros saloje. Naujausi archeologiniai kasinėjimai atskleidė paslaptį, kuri visiškai keičia supratimą apie mūsų protėvių galimybes. Tai, ką tyrėjai rado paslėptame urve, įrodo, kad civilizacija čia virė tūkstančiu metų anksčiau, nei buvo teigiama iki šiol.
Neįmanoma kelionė, privertusi suabejoti mokslininkais
Daugelį metų daugelis mokslininkų manė, kad tokios salos kaip Malta yra pernelyg atokios mezolito medžiotojams-rinkėjams. Ekspertai tikino, kad be išvystytų technologijų pasiekti šį sausumos lopinį buvo tiesiog neįmanoma. Tačiau tiesa pasirodė esanti kur kas labiau stulbinanti.
Gerokai prieš burių, žemėlapių ir kompasų atsiradimą, mažos medžiotojų-rinkėjų grupės, matyt, kirto atvirus Viduržemio jūros vandenis, kad pasiektų Maltą beveik prieš 8500 metų, praneša „Daily Galaxy“. Remiantis žurnale „Nature“ paskelbtu tyrimu, šis atradimas nustumia žinomą žmonijos istoriją saloje maždaug 1000 metų ir pakeičia tyrėjų supratimą apie ankstyvąsias jūrų keliones.
Radiniai, kurie pakeitė viską
|
Įrodymai gauti iš kasinėjimų Latnijos oloje šiaurinėje Maltoje. A. G. Surikovo geoantropologijos instituto (IGE) tyrėjai atidengė keletą artefaktų. Maxo Plancko archeologijos instituto ir Maltos universiteto tyrėjai teigia, kad ši vietovė rodo pakartotinę žmonių veiklą gerokai prieš žemės ūkio bendruomenių atsiradimą salose.
Šis faktas šokiravo mokslo bendruomenę. Sicilija, artimiausia didžioji žemyninė dalis, yra nutolusi nuo Maltos daugiau nei 100 kilometrų, per atvirą jūrą. Be burių ar šiuolaikinių laivų patekimas ten atrodė mažai tikėtinas, bet nauji radiniai rodo ką kita. Senovės žmonės sugebėjo įveikti milžiniškus atstumus pasikliaudami vien savo jėgomis ir primityviomis priemonėmis.
Ola, kuri visiškai pakeitė laiko juostą
Atradimai buvo padaryti Latnijos oloje Mellieħos regione, kur archeologai keletą metų kasinėjo įvairius nuosėdinių uolienų sluoksnius. Jų radiniai greitai patraukė akį: židiniai, akmens skeveldros, stori pelenų sluoksniai ir didžiulis kiekis gyvūnų liekanų.
Židiniai buvo ypač svarbūs, nes jie parodė, kad žmonės saloje ne tik trumpai sustodavo. Jie čia praleisdavo laiką, ruošdavo maistą ir vėl ir vėl grįždavo į šią vietą. Tai nebuvo atsitiktinis išsigelbėjimas po audros – tai buvo sąmoningas ir pasikartojantis salos apgyvendinimas.
Pasak tyrimų grupei vadovavusios profesorės Eleanoros Scerri, šie radiniai galutinai įrodo, kad ankstyvieji jūrų keliautojai turėjo kur kas geresnius navigacijos ir laivybos įgūdžius, nei jiems buvo priskiriama iki šiol. Urve aptikti įrodymai verčia visiškai iš naujo įvertinti mezolito epochą ir pripažinti, kad atvira jūra mūsų protėviams buvo ne kliūtis, o kelias į naujus pasaulius.
