Berlyne bręsta audra. Kalbama apie bunkerį po Hitlerio būstine ()
Vyksta ginčas dėl vieno paskutinių išlikusių nacistinės valdžios centro pėdsakų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dalis bunkerio, priklausiusio Naujajai reicho kanceliarijai – Adolfo Hitlerio būstinei – turi būti nugriauta. Šioje vietoje ketinama statyti butus. Tačiau ne visi pritaria šioms statyboms.
Vyksta ginčas dėl vieno paskutinių išlikusių nacistinės valdžios centro pėdsakų. Kaip praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“, dalis bunkerio, priklausiusio jau nebeegzistuojančiai Naujajai reicho kanceliarijai, turi būti išardyta, atlaisvinant vietą naujiems butams ir biurams. Ši idėja kelia istorikų, paminklosaugininkų ir paveldo apsaugos organizacijų pasipriešinimą.
Hitlerio būstinės liekana. Audra Vokietijoje
Bunkeris slypi po neišsiskiriančia teritorija Berlyno Mitte rajone. Tai paskutinis išlikęs Naujosios reicho kanceliarijos – monumentalaus komplekso, pastatyto Adolfo Hitlerio nurodymu kaip jo valdžios simbolis, – fragmentas.
|
Berlyno Paminklų apsaugos tarnybos teigimu, objektas turi „visapusišką istorinę ir mokslinę reikšmę“, nes tai taip pat yra paskutinis išlikęs prieškario bunkeris iš buvusio nacių vyriausybinio kvartalo.
Nepaisant to, Berlyno valdžia neįtraukė bunkerio į kultūros paveldo registrą. Jo vietoje ketinama pastatyti septynių aukštų pastatą su 66 butais ir šešių aukštų biurų pastatą.
Projekto priešininkai įsitikinę, kad nebūtina rinktis tarp naujų statybų ir istorinio objekto išsaugojimo. Asociacijos „Berliner Unterwelten“ vadovas Dietmaras Arnoldas teigia, kad bunkerį galima palikti ir tuo pat metu virš jo statyti naujus pastatus. Kaip jis pabrėžia, išliko apie 1200 kvadratinių metrų požeminio komplekso, kurio sienos ir perdangos siekia po 1,7 metro storio.
„Vieno iš paskutinių nacių valdžios centro pėdsakų griovimas šiais laikais yra visiška beprotybė“, – sakė D. Arnoldas, kurį cituoja „Die Welt“.
Jo nuomone, bunkerio perpjovimas ir pusės konstrukcijos nugriovimas lems tai, kad likusios dalies išsaugojimas neteks prasmės.
Berlyno valdžia yra kitokios nuomonės. Statybų senatorius Christianas Gaebleris tvirtina, kad miestas neturėtų blokuoti butų statybų vien tam, kad išsaugotų bunkerį, „kuris dar galėtų tapti piligrimystės vieta“.
Bunkeris turėtų tapti paminklu?
Kaip primena „Die Welt“, Nacionalinės paminklų apsaugos tarybos ekspertai jau praėjusiais metais ragino ištirti objekto būklę ir apsvarstyti jo įtraukimą į saugomų objektų sąrašą. Paskelbtoje rekomendacijoje jie pabrėžė, kad Naujoji reicho kanceliarija buvo vieta, iš kurios buvo planuojamas Antrasis pasaulinis karas, o tuo pačiu ji išlieka „katastrofiškos nacių režimo pabaigos simboliu“.
Arnoldas siūlo užuot griovus bunkerį, jame įkurti ekspoziciją, skirtą karo pabaigai ir Trečiojo reicho žlugimui. Jis pabrėžia, kad šiais laikais, kai išeina paskutiniai istorijos liudininkai, autentiškų vietų išsaugojimas turi ypatingą edukacinę vertę.
Aprašomas objektas nėra garsusis Fiurerio bunkeris, kuriame nusižudė Adolfas Hitleris. Pastarasis buvo kitoje vietoje ir po karo buvo sunaikintas.
