Seniausias pasaulyje medinis statinys buvo pastatytas gerokai prieš mūsų rūšies atsiradimą. Kas jį sukūrė? ()
Daugiausia emocijų kelia tai, kad konstrukcija atsirado likus daug laiko iki Homo sapiens evoliucijos.
© Nature (Atvira licencija) | https://www.nature.com/articles/s41586-023-06557-9/figures/3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pats metas prisiminti vieną labiausiai įtraukiančių atradimų Afrikos teritorijoje. Kalambo krioklių (Kalambo Falls) radavietėje Zambijoje dirbantys archeologai aptiko seniausią žinomą medinę konstrukciją. Nors ją sukūrė kažkuri dvikojų rūšis, tai nebuvo Homo sapiens.
Remdamiesi rasto medžio amžiaus nustatymu, mokslininkai padarė išvadą, kad jam – maždaug 476 tūkstančiai metų. Skaičiavimas paprastas: ji atsirado gerokai anksčiau, nei pasirodė šiuolaikiniai žmonės. Kadangi tokiam objektui sukurti reikėjo intelekto ir miklių rankų, šis atradimas griauna ankstesnius įsivaizdavimus apie tolimų mūsų protėvių galimybes. Trumpai tariant, jie, matyt, gebėjo planuoti ir statyti tvirtas konstrukcijas daug anksčiau, nei manė tyrėjai.
|
Šį neįprastą radinį sudaro du masyvūs medžių kamienai, sujungti kruopščiai išpjauta išdroža. Tyrimai parodė, kad kažkas sąmoningai apdorojo medieną naudodamas akmeninius įrankius. Matomi pjovimo, glotninimo ir elementų pritaikymo pėdsakai nepalieka abejonių: tai nebuvo atsitiktinis, gamtos suformuotas darinys.
Mokslininkai daro prielaidą, kad konstrukcija galėjo būti platformos, tiltelio ar tam tikros pastogės pagrindas. Nepriklausomai nuo tikslios jos paskirties, pats išpildymas liudija gebėjimą planuoti ir keisti aplinką pagal savo poreikius. Tai daug pažangesnis elgesys nei vien tik paprastų įrankių gamyba.
Šio atradimo išskirtinumą lemia dar vienas faktas. Mat mediena itin retai išlieka nesuirusi šimtus tūkstančių metų. Įprastomis sąlygomis organinė medžiaga greitai suyra. Kalambo Falls struktūros atveju lemiamą vaidmenį suvaidino nuolat drėgna aplinka, kuri veiksmingai apsaugojo medinius elementus nuo suirimo. Dėl to archeologai galėjo ištirti tiek pačią medžiagą, tiek įrankių, naudotų ją apdorojant, paliktus pėdsakus. Konstrukcijos amžiui nustatyti paimtas liuminescencinio datavimo metodas, leidžiantis nustatyti, kada radinį supančios nuosėdos paskutinį kartą buvo paveiktos saulės šviesos.
Analizės parodė, kad konstrukcijai yra ne mažiau kaip 476 tūkstančiai metų. Toje pačioje radavietėje archeologai taip pat aptiko kelis medinius įrankius, datuojamus nuo maždaug 390 iki 324 tūkstančių metų atgal. Tai aiškus įrodymas, kad medžio apdirbimas čia vystėsi labai ilgą laiką.
Daugiausia emocijų kelia tai, kad konstrukcija atsirado likus daug laiko iki Homo sapiens evoliucijos. Tyrėjai negali vienareikšmiškai nurodyti rūšies, atsakingos už jos pagaminimą, nes radavietėje nerasta jokių kaulų, galėjusių priklausyti kūrėjams. Vienu iš tikėtinusių kandidatų išlieka Homo heidelbergensis, nors negalima atmesti ir kitų archajiškų Homo genties atstovų, tuo metu gyvenusių Afrikoje.
Apibendrinant, mokslininkai dabar turi akstiną iš naujo permąstyti senųjų homininų gyvenimo būdą. Daugelį metų vyravo požiūris, kad jie vertėsi tik klajoklišku gyvenimo būdu ir apsiribojo akmeninių įrankių gamyba. Medinių konstrukcijų statyba rodo daug sudėtingesnį elgesį, apimantį planavimą, bendradarbiavimą ir aplinkos pertvarkymą, siekiant sukurti patogesnę vietą gyventi.
