Jie rado DNR ant Turino drobulės. Ji nepriklauso tik žmonėms ()
Analizė apėmė siūlus, paimtus iš audeklo 1978 m.; dalis jų vėliau buvo panaudota 1989 m. radioaktyviosios anglies tyrime.
© Dianelos Georgoudis (CC BY-SA 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Shroud_of_Turin#/media/File:Turin_shroud_positive_and_negative_displaying_original_color_information_708_x_465_pixels_94_KB.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauja Turino drobulės gijų DNR analizė atskleidė augalų, gyvūnų ir žmonių pėdsakus, kurie ant audinio nusėdo per šimtmečius.
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas meta naują šviesą į relikvijos istoriją. Patys mokslininkai taip pat pabrėžia reikšmingą šio atradimo vaidmenį.
Tarp aptiktų pėdsakų buvo žmonių, gyvūnų ir augalų DNR. Tyrėjai, be kita ko, nurodė žemės riešutų, pomidorų, bananų, apelsinų ir morkų pėdsakus, taip pat galvijų, kiaulių, vištų ir šunų genetinę medžiagą.
Analizė apėmė siūlus, paimtus iš audeklo 1978 m.; dalis jų vėliau buvo panaudota 1989 m. radioaktyviosios anglies tyrime.
Komanda taip pat rado aiškų italų gydytojo Pierluigi Baima Bollone, kuris 1978 m. ėmė mėginius ir buvo vienas iš naujausios publikacijos apie Turino drobulę bendraautorių, mitochondrinės DNR pėdsaką.
Be to, mokslininkai aptiko genetines linijas, susijusias su Indija, ir retą liniją, šiandien randamą arabų mažumoje Jordanijos, Libano ir Sirijos teritorijose. Tačiau darbo autoriai šiuos rezultatus vertina atsargiai ir nedaro galutinių išvadų dėl audinio amžiaus ar jo kilmės vietos.
Ką parodė Turino drobulės DNR analizė
Tai nėra pirmas bandymas ištirti biologinę medžiagą, susijusią su Turino drobule. Jau 2015 m. italų komanda analizavo dulkes, išsiurbtas iš audeklo fragmentų, ir rado augalų pėdsakų iš Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų, Azijos ir abiejų Amerikų. Šiuose mėginiuose taip pat rasta žmogaus DNR, kilusios iš kelių asmenų, turinčių šaknis Vakarų Europoje, Arabijos pusiasalyje ir Indijos subkontinente.
|
Naujausias darbas pateikia panašų vaizdą, tačiau jis yra detalesnis. Šį kartą tyrėjai taikė metodą, kuris nesiremia DNR dauginimu PGR reakcijos būdu. Rezultatas nepasako, iš kur kilusi Turino drobulė, tačiau parodo, kiek daug pėdsakų galėjo ant jos susikaupti per daugelį amžių trukusią saugojimo, lietimo ir perkėlimo istoriją.
Turino drobulės datavimas vis dar kelia ginčus
Vienu svarbiausių atskaitos taškų išlieka 1989 m. atliktas radioaktyviosios anglies tyrimas. Komandos iš Oksfordo, Ciuricho ir Arizonos tuomet nusprendė, kad linas, iš kurio pagaminta Turino drobulė, buvo nuaustas 1260–1390 metais ir yra Viduramžių kilmės. Šis rezultatas ilgus metus buvo laikomas galutiniu.
Tačiau vėliau kilo abejonių dėl neatitikimų tarp trijų laboratorijų duomenų rinkinių. Italas Markas Antonacci, teisininkas ir knygų apie Turino drobulę autorius, tikino, kad visos turimos prielaidos patvirtina sudėtingesnę istoriją. Remiantis šia interpretacija, audinys galėjo atsirasti Šventojoje Žemėje Kristaus laikais, per šimtmečius likti dabartinės Turkijos teritorijoje, vėliau patekti į Konstantinopolį, o Vakarų Europą pasiekti po to, kai miestas buvo užimtas per ketvirtąjį kryžiaus žygį 1204 m.
Kodėl relikvijos kilmė vis dar lieka neaiški
Šių ginčų sprendimą sunkina ribota prieiga prie paties audeklo. Drobulės saugotojai Katalikų Bažnyčioje nenoriai suteikia ją moksliniams tyrimams. Praktiškai tai reiškia, kad mokslininkai dirba su labai mažais medžiagos fragmentais, o kiekvienas naujas rezultatas remiasi anksčiau paimtų mėginių likučiais. Naujausi atradimai neužbaigia diskusijos, bet greičiau ją susistemina.
Tyrimo autoriai atsižvelgia tiek į galimybę, kad audinys į XIV a. Prancūziją iš Indijos pateko per Viduržemio jūros regioną, tiek į ilgesnės klajonės per Artimuosius Rytus ir Konstantinopolį scenarijų. Kol kas Turino drobulės DNR daugiau pasako apie užterštumą ir kontaktus su aplinka nei apie pačią šios relikvijos istorijos pradžią.
