Geležinius Senovės Egipto karoliukus archeologai kildina iš kosmoso (0)
Nors, prisimenant Karlo Sagano (Carl Sagan) frazę, visi mes ir viskas, kas mus supa, yra kilę iš žvaigždžių, taigi, iš kosmoso, senovės egiptiečių nešiotiems papuošalams epitetas "kilęs iš kosmoso" taikytinas tiesiogine prasme. 5 tūkst. metų senumo kapavietėje rastų vėrinių geležiniai karoliukai iš tiesų yra atkeliavę iš kosmoso, informuoja "LiveScience.com". Šis papuošalas yra seniausias Žemėje esantis daiktas, pagamintas iš geležies, o dabartinį savo pavidalą jis įgijo 2 tūkst. metų iki Egipto Geležies epochos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1911 m. devyni vamzdelio formos karoliukai rasti Senovės Egipto kapavietėje, netoli el-Gerzeho kaimelio, į pietus nuo Kairo, - dėsto tyrimo autorius, Londono universitetinio koledžo Archeologijos instituto profesorius Tilo Rerenas (Thilo Rehren). – Kapavietė datuojama maždaug 3200 m. pr. Kr."
Kape, kuriame buvo palaidotas paauglys berniukas, geležies karoliukai kartu su kitomis egzotiškomis medžiagomis (auksu ir brangakmeniais) buvo suverti į vieną kaklo vėrinį. Pirminiai karoliukų sudėties testai atskleidė, kad metale yra neįprastai daug nikelio. Tai byloja, kad papuošalas buvo pagamintas iš meteorito geležies.
"Šitie karoliukai mokslininkams neįprastai ir keistai atrodė net ir prieš šimtą metų", - "LiveScience.com" pasakojo T. Rerenas.
Geležies karoliukus apšvitinę neutronų ir gama spinduliais, tyrėjai juose nustatė ir didelę kobalto, fosforo bei germanio koncentraciją; tokių elementų esama tik nežemiškos kilmės geležyje, kuri į mūsų planetą atskriejo meteoritų pavidalu.
"Tai išties nuostabu, nes mums pavyko karoliukų sudėtyje aptikti reikšmingų kobalto ir germanio kiekių, o tai įrodo, kad karoliukų geležis yra meteoritinės kilmės", - aiškino archeologijos profesorius.
Rentgeno spindulių analizė atskleidė, kad vamzdelio formos karoliukai, prieš juos susukant į tokį pavidalą, buvo nukaldinti į plonas metalo plokšteles.
"Meteoritinės kilmės geležis yra nepaprastai kieta medžiaga. Ji randama gurvuolių pavidalu, tačiau, nepaisant to, mes šiame papuošale juos matome karoliukų iš plono lakšto pavidalu, - atkreipia dėmesį T. Rerenas. – Klausimas: kaip jie buvo pagaminti?"
Skirtingai nei minkštesnių ir lankstesnių metalų (aukso, vario) atveju, kieta geležis turėjo būti apdorota kalvystės amatą įvaldžiusio asmens. Tai reiškia, kad geležies gabaliukai turėjo būti pakartotinai kaitinami iki raudonumo ir kaldinami, jiems suteikiant tam tikrą formą.
"Tai kur kas įmantresnis, subtilesnis procesas – maža to, mūsų žiniomis, kalvystė Senovės Egipte atsirado ne prieš 5 tūkst., o tik prieš 3 tūkst. metų, - pažymi mokslininkas. – Taigi, karoliukai buvo pagaminti 2 tūkst. metų anksčiau nei Egipte išmokta kaldinti geležį."
Tyrėjai mano, kad geležies meteorito fragmentai buvo įkaitinti ir iš jų nukaldintos plonos geležies plokštelės. Jos, dar karštos, buvo vyniojamos aplink medines lazdeles – taip buvo gaminami maždaug 2 cm ilgio vamzdelio formos karoliukai. Kiti toje pačioje kapavietėje rasti akmenys apdirbti tradiciniais amatininkystės metodais.
"Šie artefaktai byloja, kad senovės egiptiečiai kalvystės amatą buvo įvaldę gerokai anksčiau nei buvo žinoma, - apibendrina T. Rerenas. – Galbūt geležis buvo apdorojama ne taip dažnai, kaip Egipto Geležies epochoje, tačiau iki jos 2 tūkst. metų egiptiečiai kalvystės amato patirtį kaupė kaldami meteoritinės kilmės geležį."
Tai – ne pirmi Senovės Egipto laikus menančiose kapavietėse rasti karoliukai, kurie kildinami iš kosmoso. Šių metų gegužę Openo universiteto (JAV) ir Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai žurnale "Meteoritics and Planetary Science" publikavo straipsnį apie dangiškąją kitų senovinių karolių kilmę.
Kosminės etimologijos artefaktų yra identifikavę ir kiti tyrėjai. Pernai vokiečių mokslininkai rado Budos statulėlę, kuri maždaug VIII-X a. buvo iškaldinta iš meteorito.
Geležinių, iš kosmoso kildinamų egiptietiškų karoliukų tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo "Journal of Archaeological Science" rugpjūčio 19 d. numeryje.
Kape, kuriame buvo palaidotas paauglys berniukas, geležies karoliukai kartu su kitomis egzotiškomis medžiagomis (auksu ir brangakmeniais) buvo suverti į vieną kaklo vėrinį. Pirminiai karoliukų sudėties testai atskleidė, kad metale yra neįprastai daug nikelio. Tai byloja, kad papuošalas buvo pagamintas iš meteorito geležies.
"Šitie karoliukai mokslininkams neįprastai ir keistai atrodė net ir prieš šimtą metų", - "LiveScience.com" pasakojo T. Rerenas.
Geležies karoliukus apšvitinę neutronų ir gama spinduliais, tyrėjai juose nustatė ir didelę kobalto, fosforo bei germanio koncentraciją; tokių elementų esama tik nežemiškos kilmės geležyje, kuri į mūsų planetą atskriejo meteoritų pavidalu.
"Tai išties nuostabu, nes mums pavyko karoliukų sudėtyje aptikti reikšmingų kobalto ir germanio kiekių, o tai įrodo, kad karoliukų geležis yra meteoritinės kilmės", - aiškino archeologijos profesorius.
Rentgeno spindulių analizė atskleidė, kad vamzdelio formos karoliukai, prieš juos susukant į tokį pavidalą, buvo nukaldinti į plonas metalo plokšteles.
"Meteoritinės kilmės geležis yra nepaprastai kieta medžiaga. Ji randama gurvuolių pavidalu, tačiau, nepaisant to, mes šiame papuošale juos matome karoliukų iš plono lakšto pavidalu, - atkreipia dėmesį T. Rerenas. – Klausimas: kaip jie buvo pagaminti?"
Skirtingai nei minkštesnių ir lankstesnių metalų (aukso, vario) atveju, kieta geležis turėjo būti apdorota kalvystės amatą įvaldžiusio asmens. Tai reiškia, kad geležies gabaliukai turėjo būti pakartotinai kaitinami iki raudonumo ir kaldinami, jiems suteikiant tam tikrą formą.
"Tai kur kas įmantresnis, subtilesnis procesas – maža to, mūsų žiniomis, kalvystė Senovės Egipte atsirado ne prieš 5 tūkst., o tik prieš 3 tūkst. metų, - pažymi mokslininkas. – Taigi, karoliukai buvo pagaminti 2 tūkst. metų anksčiau nei Egipte išmokta kaldinti geležį."
Tyrėjai mano, kad geležies meteorito fragmentai buvo įkaitinti ir iš jų nukaldintos plonos geležies plokštelės. Jos, dar karštos, buvo vyniojamos aplink medines lazdeles – taip buvo gaminami maždaug 2 cm ilgio vamzdelio formos karoliukai. Kiti toje pačioje kapavietėje rasti akmenys apdirbti tradiciniais amatininkystės metodais.
"Šie artefaktai byloja, kad senovės egiptiečiai kalvystės amatą buvo įvaldę gerokai anksčiau nei buvo žinoma, - apibendrina T. Rerenas. – Galbūt geležis buvo apdorojama ne taip dažnai, kaip Egipto Geležies epochoje, tačiau iki jos 2 tūkst. metų egiptiečiai kalvystės amato patirtį kaupė kaldami meteoritinės kilmės geležį."
Tai – ne pirmi Senovės Egipto laikus menančiose kapavietėse rasti karoliukai, kurie kildinami iš kosmoso. Šių metų gegužę Openo universiteto (JAV) ir Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai žurnale "Meteoritics and Planetary Science" publikavo straipsnį apie dangiškąją kitų senovinių karolių kilmę.
Kosminės etimologijos artefaktų yra identifikavę ir kiti tyrėjai. Pernai vokiečių mokslininkai rado Budos statulėlę, kuri maždaug VIII-X a. buvo iškaldinta iš meteorito.
Geležinių, iš kosmoso kildinamų egiptietiškų karoliukų tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo "Journal of Archaeological Science" rugpjūčio 19 d. numeryje.
(12)
(0)
(0)