Kaip grybai po lietaus dygstantys nauji pastatai, atnaujinami ar perstatomi architektūros paminklai – neatsiejama augančio miesto dalis. Mokslininkai mano, jog šie, vienus džiuginantys, o kitus galbūt nuviliantys pokyčiai, yra tiesiog būtini, kad miestas išliktų gyvas ir nesunyktų.

Archeologas S. Sarcevičius pasakoja, jog XIV a. pabaigoje kryžiuočių sudeginta Kreivoji pilis – Lietuvos pagonybės lopšys – greičiausiai nebuvo atstatyta dėl tuometinio Vilniaus priemiesčiuose įsikūrusių rusų ir katalikų bendruomenių įtakos. Panašu, jog Kreivojo miesto sunykimas buvo viena natūralių permainų Lietuvoje įvedus krikščionybę.

„Labai svarbu prisiminti, kad miestas yra labai ilgai gyvenantis ir labai dinamiškas organizmas. Jeigu atsiranda pokyčių būtinybė, jie įvyksta, norime to ar ne. Jei šių pokyčių nebebus – organizmas mirs.“ – teigia urbanistė, Kreivojo miesto tyrimų dalyvė O. Valionienė.

Urbanisto užduotis – sujungti įvairių specialistų žinias bei archeologų surinktus duomenis, ir atkurti miesto vystymosi eigą. Istorinę miestų kaitą tyrinėjantys mokslininkai ragina pokyčių neišsigąsti, nes permainos – normalus dalykas, kurį išgyvena ir be kurio ilgai gyvuoti miestai tiesiog negali.

Ekskursija po Istorijos institutą užbaigia „Mokslas ir Tu“ mokslo populiarinimo video ekskursijų ciklą po Lietuvos mokslo institutus. Dar trys jau publikuotos ekskursijos siūlo pasižvalgyti po Biotechnologijos, Puslaidininkių fizikos ir Ekologijos institutus. Šiuos straipsnius rasite pasinaudoję žemiau pateiktomis nuorodomis:

Organiniai Saulės elementai – ne tik ekologiškas, bet ir patrauklus architektūrinis sprendimas? (Video)

Bakterijų „DNR žirkles“ ateityje naudosime žmogaus genetinėms ligoms „ištaisyti“ (Video)

Grobikiškos žuvys iš Baltijos pajūrio išstumia retus paukščius (Video)

Komentarai (0)