Svarbus įvykis: archeologai mano aptikę ilgai ieškotą Aristotelio kapą ()
Graikijos archeologai mano radę iki šiol nežinotą Aristotelio – žymiausio filosofo istorijoje – kapą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologas Kostas Sismanidis teigė esąs beveik tikras, kad 2400 metų senumo kupolo formos rūsyje, kuris buvo aptiktas senoviniame Stageiros mieste, buvo palaidotas žmogus, kuriam pasaulis turi būti dėkingas už logikos formalizavimą, skelbia theguardian.com.
„Tvirtų įrodymų neturiu, bet ryškūs ženklai suteikia man tikrumo“, - sakė K. Sismanidis.
Archeologai šio filosofo gimimo 384 metais prieš Kristų vietoje Graikijos Makedonijos regione kruopščiai dirbo 20 metų. K. Sismanidis smulkesnes detales ketina paskelbti per pasaulinį Aristotelio darbus tyrinėjančių mokslininkų suvažiavimą Šiaurės Graikijoje.
Jis teigė, kad architektūra ir pati kapavietės vieta, esanti netoli senovinės Stageiros aikštės ir atverianti panoraminį vaizdą, sustiprina tikimybę, kad tai yra šio filosofo amžinojo poilsio vieta.
Nors išliko daug Aristotelio raštų, apie jo paties gyvenimą žinoma palyginus nedaug. Dviejuose rašytiniuose šaltiniuose, kuriais rėmėsi archeologai, teigiama, kad Stageiros gyventojai atsigabeno jo pelenus iš Chalkidės miesto Eubojos saloje, kur jis mirė 322 metais prieš Kristų.
Atrodo, kad rūsys, turintis kvadratines marmurines grindis, datuojamas Helenizmo laikais, buvo pastatytas paskubomis. Lauke šalia jo buvo padarytas altorius, minimas senoviniuose tekstuose. Kapavietėje taip pat buvo rasta Aleksandro Didžiojo laikų monetų ir keramikos dirbinių iš karališkųjų keramikos dirbtuvių.
Pranešimus apie šį radinį pasveikino Graikijos kultūros ministerija. Aukšto rango kultūros ministro padėjėjas Aristidas Baltas teigė, kad akademinė bendruomenė laukia tolesnių detalių.
„Šioje vietovėje dirbo nepriklausomų archeologų komanda, nesusijusi su konkrečia mokykla ar departamentu. Žinome tai, kad jų kasinėjimai buvo labai kruopštūs ir mes nekantriai laukiame tolesnių detalių“, - sakė pareigūnas.
Aristotelis, garsiausias Platono mokinys, buvo atgabentas į Senovės Makedonijos karališkuosius rūmus, kur tapo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Vėliau jis keliavo po Egėjo jūros regioną ir Mažąją Aziją, kol grįžo į Atėnus, kur 335 metais prieš Kristų įkūrė savo paties mokyklą – Licėjų.
Šio komplekso liekanos atsitiktinai buvo atkastos 1996 metais per naujo šiuolaikinio meno muziejaus statybas. Po negrįsta automobilių aikštele atsivėrė garsusis Licėjus, kuriame buvo matyti centrinis kiemas ir vieta imtynėms, arba paleastra.
Aristotelis atliko esminį vaidmenį formuojantis Vakarų filosofijai. Jo darbai sudaro šiuolaikinės logikos pagrindą, o jo metafizika tapo integruota krikščionybės teologijos dalimi. Pastaruoju metu Šiaurės Graikijoje buvo aptikti keli pagarsėję radiniai, nors ne visi jie buvo sutikti palankiai.
2014 metais su garsiomis fanfaromis buvo paskelbta, kad centrinėje Makedonijos dalyje, Amfipolyje, buvo rastas ilgai ieškotas Aleksandro Didžiojo kapas. Galiausiai mokslininkams teko pripažinti, kad jis nesusijęs su šiuo Makedonijos karaliumi ir karžygiu.
Maža to, daug kas apkaltino valdžią tyčia išpūtus šį radinį, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo Graikijos ekonominės ir socialinės krizės.