Išaiškėjo sovietų slėpta Gedimino pilies paslaptis ()
Lietuvos ypatingasis archyvas išsiaiškino, kad 1948 m. kovo 10 d. Gedimino pilies kalne įrengtoje Vilniaus miesto vietinės priešlėktuvinės apsaugos (MPVO) štabo slėptuvėje kilo gaisras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gaisro priežastims ištirti Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Vilniaus miesto skyrius pradėjo tyrimą. Gaisro tyrimo medžiaga yra saugoma Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fondo Nr. K-1 LSSR NKVD–MGB–KGB darbuotojų vestų baudžiamųjų bylų dėl teroro aktų prieš sovietinį partinį aktyvą ir įstaigas apyrašo Nr. 44 byloje Nr. 2.
Byloje yra Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) įsakymu sudarytos ekspertų komisijos 1948 m. kovo 28 d. aktas apie gaisro, kilusio Gedimino pilies kalne įrengtame MPVO statinyje, priežastis.
Gaisro priežastis tyrusi komisija, apžiūrėjusi Gedimino pilies kalne 1944 m. iškastą slėptuvę nustatė, kad joje buvo iškasti du tuneliai.
Pirmas Katedros aikštės pusėje esantis tunelis buvo 88 metrų ilgio, 1,6 metro pločio ir 2 metrų aukščio.
Antro tunelio aukštis ir plotis toks pats kaip pirmojo, o ilgis 79 metrai.
Tuneliai susikerta buku kampu 10 metrų nuo ventiliacijos šachtos. Įėjime į tunelį nuo Katedros aikštės pusės įrengtos dvejos medinės durys, viena nuo kitos sumontuotos 1 metro atstumu. Įėjimas į antrą tunelį užmūrytas vienos plytos storio laikina mūrine pertvara, kurioje padarytos ventiliacijos skylės.
Abu tuneliai 51 m gylyje atskirti mūriniu tambūru, kuriame įrengtos dvejos metalinės šarvuotos durys. Tunelio šonuose įrengti trys darbo kabinetai, kiekvienas po 36 kvadratinius metrus, ir ūkinės patalpos: sanitarinis mazgas, bufetas, vandens saugojimo patalpa ir ventiliacijos įrenginių kamera.
Visos laikančiosios tunelio konstrukcijos medinės, apkaltos lentomis, grindys medinės. Ventiliacinė šachta įrengta pirmojo tunelio gale už ventiliacinės kameros ir nuo jos atskirta 1 metro storio mūrine pertvara su metalinėmis šarvuotomis durimis. Ventiliacinė šachta, įrengta nuo tunelio grindų iki Gedimino pilies kalno paviršiaus, buvo sutvirtinta mediniais rąstais, jos matmenys 1,6 ir 1,6 m.
Šachtos aukštis 36 metrai. Žemės paviršiuje ji baigiasi žemine iš rąstų.
Slėptuvėje buvo įrengta centrinio šildymo ir elektros aprūpinimo sistemos, tačiau jos neveikė. Slėptuvę saugojo 1 Vilniaus m. MPVO štabo sargas. Saugomas buvo tik įėjimas į slėptuvę nuo Katedros aikštės pusės.
1948 m. kovo 10 d. T.Kosciuškos g. įsikūrusios Vilniaus m. 4-osios gaisrininkų komandos budėtojas ant Gedimino pilies kalno pastebėjo gaisrą. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai rado atvira liepsna degančias ventiliacinės šachtos žeminės ir šachtos rentinio medines sienas. Gesindami ugnį ugniagesiai žemėmis užpylė įėjimą į šachtos viršų saugančią žeminę ir moliu užtepė slėptuvę nuo šachtos skiriančias metalines duris.
Gesinant ventiliacinėje šachtoje kilusį gaisrą panaudotos priemonės buvo neveiksmingos. Šachtos viduje ugnis nebuvo visiškai užgesinta ir ruseno toliau, tačiau tai buvo pastebėta tik kovo 13 d. 10 valandą ryte, kai užsidegė ant slėptuvę nuo šachtos skiriančios mūrinės pertvaros suklotos perdangos sijos.
Gaisras buvo užgesintas pilant vandenį į ventiliacijos šachtą iš viršaus ir slėptuvės viduje. Po gaisro apžiūrėjus slėptuvę nustatyta, kad iš dalies apdegė perdangos sijos, suklotos ant slėptuvę nuo šachtos skiriančios mūrinės pertvaros.
Į šachtą vedančių metalinių šarvuotų durų dėl dalinio šachtos sienų griūties atidaryti buvo neįmanoma. Išlaužus duris ir iš šachtos vidaus pašalinus 1,5 metro aukščio griuvenas paaiškėjo, kad apdegė medinės šachtos sienos. Valant griuvenas buvo rasta 1,5 metro ilgio plona viela, dalis sulaužytos pakabinamos spynos, sulamdytas 23 cm ilgio iš skardos pagaminto vamzdžio gabalas ir 40 cm ilgio spygliuotos vielos gabalas.
Gaisro metu taip pat labai apdegė šachtos viršų saugančios žeminės rentinio rąstai, metalinės perdangos sijos nuo aukštos temperatūros deformavosi. Iš viršaus tiriant šachtos vidų ir į 21 metro gylį nuleidus elektros lemputę nustatyta, kad šiame gylyje šachtos rentinys taip pat yra apdegęs.
Komisija padarė išvadas, kad gaisro priežastis – tyčinis padegimas. Komisija nepajėgė nustatyti, kurioje vietoje kilo gaisras, nes šachtos sienos tiek viršuje, tiek apačioje apdegusios vienodai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įėjimas į slėptuvę buvo saugomas, o į šachtą vedančios durys buvo uždarytos, komisija nusprendė, kad šachta buvo padegta iš viršaus, nes šachtos viršų dengianti žeminė nebuvo saugoma ir į ją galėjo patekti pašaliniai asmenys.
1948 m. kovo 15 d. LSSRMGB Vilniaus m. skyriaus operatyvinis įgaliotinis Kornilovas ant Gedimino pilies kalno sulaikė žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijos fotografą Petrą Jocių. Fotografas buvo apklaustas siekiant išsiaiškinti, kokiu tikslu jis buvo ant Gedimino pilies kalno, kodėl fotografavo, kiek kadrų padarė, kokiu aparatu fotografavo.
Apklausiamas P. Jocius nurodė, kad norėjo „žurnalo redakcijai padaryti Gedimino bokšto bendro vaizdo istorinę nuotrauką“, fotografavo aparatu „Leica“, padarė vieną kadrą. Byloje yra P. Jociaus pasižadėjimas „griežtai paslaptyje laikyti ir niekam nepasakoti apie tai, ką jis matė ant Gedimino pilies kalno jį sulaikant“.
Su šia ir kitomis Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto KGB sudarytomis bylomis galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo (KGB) dokumentų skaitykloje Vilniuje, Gedimino pr. 40/1.
