Įminta Škotijoje esančių 5 tūkstančių metų senumo akmenų žiedų paslaptis (2)
Australijos mokslininkams pirmą kartą pavyko rasti statistinių įrodymų, kad ankstyviausi žinomi akmenų paminklai Didžiojoje Britanijoje, vadinami didžiaisiais žiedais, buvo pastatyti prieš 5 tūkst. metų, yra išdėstyti taip, kad sutaptų su Mėnulio ir Saulės judėjimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šios keistos struktūros, pastatytos dviejose vietose Škotijoje, yra maždaug 500 metų ankstesnės už Stounhedžą, rašo sciencealert.com.
„Iki šiol niekas niekuomet nebuvo statistiškai nustatęs, kad akmens žiedas buvo statytas mąstant apie astronominį reiškinį – tai buvo tik spėliojimai, – sakė projekto vadovas Gailas Higginbottomas iš Adelaidės universiteto Australijoje. – Šis tyrimas galiausiai įrodo, kad senovės britai sujungė Žemę su dangumi ankstyviausiais pastatytais akmenimis, o ši praktika tęsėsi du tūkst. metų.“
G.Higginbottomas ir jo komanda tyrinėjo seniausias didžiųjų akmens žiedų struktūras, pastatytas Britanijoje – viena jų buvo Callanisho, kita – Stenneso kaime.
Manoma, kad šios akmens žiedų struktūros buvo sukurtos 3000 – 2900 pr.Kr. Kad išsiaiškintų, kaip galėjo atrodyti struktūros jas tik pastačius, mokslininkai sukūrė jų 3D modelius, aplinkinių vietų peizažą ir astronominius reiškinius, kurie galėjo vykti tuo metu.
Tai padėjo suprasti, kad Stenneso ir Callanisho žiedų struktūrose yra astronominių ir gamtovaizdžio užuominų, kurios taip pat rastos ir Škotijos salose. Pastarosiose struktūros sukurtos 1,5 tūkst. metų vėliau.
Ypač įdomu tai, kad Stenneso vietovės akmenys buvo sudėlioti visiškai priešinga tvarka, nei Callanisho. Callanishe mokslininkai rado specifinį kraštovaizdžio ir akmenų išdėstymo modelį, ir nustatė septynias skirtingas „užuominas“, o vėliau sukūrė ir klasikinį struktūrų statymo modelį.
Tarp užuominų buvo ženklai, kad vanduo buvo pietuose, šiaurės horizontas buvo arčiausiai, o pietinis – toliausiai. Aukščiausius horizonto taškus žymėjo tolimi kalnai arba kalvos, o pilnaties Mėnulis ir vasaros bei žiemos saulėgrįžos Saulė tekėdavo ir leisdavosi šiuose taškuose.
Mokslininkų tyrimas publikuotas žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“.