Istorinėje nuotraukoje - turbūt didžiausias kiekvieno kareivio košmaras ()
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą mūsų kariuomenė buvo priversta įsilieti į Raudonąją Armiją. Sutikę tarnauti, turėjo pamiršti priesaiką Lietuvai ir duoti naują priesaiką Raudonajai Armijai - būtent ši akimirka ir matoma nuotraukoje. Nenorintys tarnauti okupantui karininkai vėliau buvo represuoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kariuomenės performavimui vadovavo Vincas Vitkauskas, generolas, įkalbinėjęs Antaną Smetoną nesipriešinti ir asmeniškai sustabdęs pulką, kuris mėgino nors bent jau simboliškai pasipriešinti okupantams.
Tuo metu mūsų ginkluotosios pajėgos buvo gan grėsminga jėga.
Lietuvos kariuomenėje 1940 m. birželio 1 d. duomenimis buvo 28 005 žmonės – 26 084 kariai ir 2031 civiliniai tarnautojai.
Tarp karių buvo 1728 karininkai, 2091 liktinis (372 viršilos, 985 puskarininkiai, 393 jaunesnieji puskarininkiai, 341 puskarininkis kandidatas), 22 265 kareiviai (1114 jaunesniųjų puskarininkių, 2301 grandinis, 18 850 eilinių).
Paskelbus mobilizaciją buvo galima pašaukti 120 400 atsargos karių.
1940 m. liepos 25 d. Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta Liaudies kariuomene. Rugpjūčio 30 d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą, iš esmės skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenės likvidavimą: „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karinės Apygardos kariuomenės sudėtį“.
Lietuvos kariuomenė reorganizuota į 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą, kariai pavadinti raudonarmiečiais, kiekvienam daliniui priskirti komisarai.
Tačiau tuoj pat prasidėjo ir represijos. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė.
Prasidėjus okupacijai, vykdant TSRS gynybos liaudies komisaro 1940 m. rugpjūčio 17 d. direktyvinį nurodymą Nr. 0/2/105022 Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos Karinei tarybai, atskira LTSR kariuomenė, t. y. Lietuvos liaudies kariuomenė turėjo būti palikta vienerius metus, iki galutinio šios kariuomenės likvidavimo iš jos pašalinant visą „nelojalų elementą“.
Rugpjūčio 17 d. nurodyme buvo pateikti ir būsimo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso struktūros metmenys. Kurį laiką kariškiai nešiojo lietuviškas uniformas, tačiau naudojo sovietinius skiriamuosius ženklus. Daugumai dalinių vadovavo rusų karininkai.
1941 m. vokiečiams įsiveržus į Lietuvą, dalis mūsų karių tiesiog išsivaikščiojo, dalis pasitraukė į Rytus, kiti atsuko ginklus prieš sovietus ir išguldė nemažai okupantų.
