Sugriuvo dar viena Stounhendžo teorija - paaiškėjo, kad garsus geologas tiesiog visus apgavo, o visi kiti mokslininkai 80 metų tikėjo jo pramanais ()
1923 m. garsus britų geologas Herbertas Henris Thomas publikavo mokslinį darbą, kuriame teigė sužinojęs, iš kur priešistoriniai žmonės iškasė akmenis, panaudotus Staunhendžo statiniuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienintelė problema su šiuo geologo darbu buvo ta, kad jis buvo visiškai neteisingas – o kitiems geologams tai išsiaiškinti užtruko 80 metų.
„Blogiausia ne tai, kad H. Thomas buvo užmaršus ir apsileidęs užtruko 80 metų blogiausia, kad jis buvo apgavikas“, – sako tyrimo bendraautorius, Lesterio universiteto geologas Robas Ixeris.
Kaip vienas apgavo visus
H. Thomas (1876-1935 m.) prieš paskelbdamas savo tyrimą apie paslaptingąjį Stounhendžą jau buvo labai populiarius ir gerbiamas. Šis mokslininkas praleido vos vieną dieną Preselio kalnuose. Čia jis pastebėjo kelis dolerito (melsvai pilkas akmuo, kuris sudaro mažesnius Stounhendžo akmenis) pavyzdžius. Šiuos akmenis jis rado Carn Menyn atodangoje.
Maždaug po 10 metų Londono antikvarų draugija geologui išsiuntė paketą, kuriame buvo Stounhedžo dolerito nuolaužų ir paprašė jo nustatyti šių akmenų kilmę. H. Thomas iš karto atpažino, kad tai – akmenys iš Carn Menyn atodangos.
Kadangi geologas buvo toks populiarius ir gerbiamas, niekas neabejojo jo atradimais. Dėl to gan ilgą laiką jo mokslinis darbas klaidino kitus mokslininkus. Buvo manoma, kad statant Stounhendžą, senovės žmonės kasė akmenis Carn Menyn atodangoje, tada keliavo rytų kryptimi į Milford Heiveną, kur pasiėmė altoriui skirtą tamsiai žalią akmenį (padarytą iš smiltainio) ir kad grįžtų į Salisburio lygumas, greičiausiai plukdino akmenis Bristolio kanalu.
Naujajame tyrime, kuriame siekiama atskleisti visas H.Thomo apgavystes, mokslininkai paskelbė, kad priešistoriniai žmonės tikriausiai neplukdino akmenų Bristolio kanalu, o naudojo „žemyninį supergreitkelį“. Tai reiškia, kad akmenys buvo gabenami ne kanalu, bet, pavyzdžiui, upe – tačiau daugiau informacijos apie šį spėjimą bus paskelbta naujame tyrime.
Geologo darbas - nebaigtas
Tyrinėdami įvairiausias Preselio kalnų atodangas mokslininkai praleido 10 metų – ir išsiaiškino, kad Stounhendžo akmenys buvo iškasti čia, tačiau visiškai kitose atodangose nei sakė H.Thomas.
„Kai supratome, kad jis viską atliko neteisingai, pradėjome viską nuo nulio. Ėmėme žiūrėti kokią informaciją – pavyzdžius ir žemėlapius– jis naudojo. Ir mes išvydome, kad jis kažką pakeisdavo, arba, sakykime, pamiršdavo“, – teigia R. Ixeris.
„H. Thomas ištyrė tik 20 ir 30 atodangos dalių, tuo tarpu mes analizavome šimtus jų, o tarp jų ir tirtas jo“, – sako mokslininkas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad doleritas, naudotas Stounhendžui, buvo atgabentas iš Craig Rhos-y-felin ir Carn Goedog atodangų, kurios yra šiek tiek toliau į šiaurę nuo tų, apie kurias kalbėjo H.Thomas 1923 m. savo moksliniame darbe – ir 225 km nuo pačio Stounhendžo.
Akmenų kelionė
Naujai atrastos atodangos, iš kurių buvo paimti akmenys Stounhendžui, visiškai pakeičia šių akmenų gabenimo maršrutą iki Salisburio lygumų. Kadangi šios Craig Rhos-y-felin ir Carn Goedog atodangos yra šiaurinėje Preselio kalnų pusėje, H. Thomo pasiūlytas maršrutas yra neteisingas.
„Niekas nebūtų tempęs akmenų iš šiaurinės kalnų pusės į pietinę tik tam, kad nukeliautų iki Milfor Heiveno. O keliavimas jūra iš šiaurinės pusės irgi nėra idealus, nes tektų ilgau plaukti palei pietinę Velso krantinę“, – sako D. Ixeris.
H.Thomas ir kitas garsus britų geologas Kingsley Dunham buvo iškėlę teoriją, kad Stounhendžo altoriaus akmuo yra iš Milford Heiveno – tačiau naujajame tyrime siūloma, kad akmuo altoriui vis dėl to buvo paimtas iš geologinės smiltainio formacijos, vadinamos Senni Beds.
Parengta pagal livescience.com
