Stebinantis radinys senoviniame Vidurio Rytų akmens statinyje: atrado duoną 4000 metų anksčiau, nei turėtų ()
Tradiciškai istorikai ir archeologai duoną sieja su agrikultūros aušra – kai žmonės pradėjo kultūrinti tokius augalus kaip kviečiai, auginti juos ir galiausiai – iš jų gamintis miltus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet senoviniame Vidurio Rytų akmens statinyje naujai atrasti pajuodę trupiniai rodo, kad žmonės kepė duoną tūkstančius metų anksčiau.
Remiantis suanglėjusių augalų aplinkinėse ugniavietėse datavimu radioaktyviosios anglies metodu, šiems maisto likučiams – 14 400 metų. Tai – 4000 metų anksčiau, nei atsirado žemdirbystė, teigia „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtas tyrimas.
„Mūsų darbas rodo, kad duona buvo ne sėslių, sudėtingų bendruomenių produktas, o priklausė jau paleolito laikų medžiotojams-rinkėjams“, – sako mokslininkė iš Kopenhagos universiteto Amaia Arranz Otaegui. Duona yra nepaprastai svarbi maisto rūšis. Beje, net angliškas žodis „lord“, kilęs iš senovinės anglų kalbos žodžio „hlafweard“, reiškia „duonos saugotoją“. Ir nepaisant vos kelių ingredientų – miltų ir vandens – duona yra nepaprastai maistinga.
Šiuolaikinėse mitybos patarimų knygose duona neretai priskiriama produktams, kurie turi per daug angliavandenių, bet senovės medžiotojai-rinkėjai, patys nesuvokdami efekto, duoną naudojo cukraus kiekio kraujyje padidinimui.
„Senovės žmonės gyveno priešiškoje aplinkoje, todėl jiems buvo būtina iš maisto gauti kuo daugiau energijos“, – teigia archeobotanikas Ehudas Weissas iš Bar-Ilano universiteto Izraelyje.
Mokslininkai aptiko duonos likučius nuosėdų pavyzdžiuose Jordano radimvietėje, pavadintoje „Shubayqa 1“. Tai buvo ovalinė struktūra su ugniakuru viduryje, o jos statytojai akmenis į savo vietas dėjo itin kruopščiai. Arranz Otaegui teigia nežinanti ar pastatas buvo gyvenamasis, ar skirtas kam kitam – pavyzdžiui, apeigoms.
Tyrinėdama objektą, mokslininkė aptiko pavyzdžius, kurių iš pradžių negalėjo suprasti – tai buvo ne sėklos, ne riešutai ir ne suanglėjusi mediena. Tiesą sakant, radinys priminė trupinius, kurie susikaupia skrudintuvo dugne. Viena iš tyrimo autorių – Lara Gonzalez Carretero ir Londono universiteto koledžo – naudodamasi Natufo kultūros (priešdinastinis Egiptas) laikų technologijomis, eksperimento tikslais atkūrė miltus ir tešlą. Oro ertmės rastuose pavyzdžiuose sutapo su oro burbuliukais atkurtoje duonoje.
„Pagrindinis kriterijus duonos identifikavime yra porų tekstūra, – teigia Arranz Otaegui. – Jei paimsime kitas maisto rūšis, kaip vienos ar kitos rūšies košę, matysime grūdų gabaliukus, bet ne tokias mikro-poras.“ Mokslininkės teigimu, šiuolaikinė duona, artimiausia rastajai, būtų pita – tik Natufo kultūros duona greičiausiai buvo nerauginta kaip macai ar tortilijos.
Pasak E.Weiss, archeologai žinojo, kad medžiotojai-rinkėjai šiame regione galėjo malti ir kepti maistą. „Tačiau Shubayqa duonos radinys yra pirmas iš tokios rūšies radinių“, – sako mokslininkas.
Javai turi daug kalorijų. Iki šiol buvo manoma, kad pirmieji ūkininkai pirma šiuos augalus sukultūrino, o tik tada kepėjai pradėjo iš grūdų kepti duoną. Po šio atradimo archeobotanikas Dorian Fuller iš Londono universiteto koledžo sako, kad jis pats jau abejoja, ar „sukultūrinimas iš tiesų vyko dėl kalorijų būtinumo“.
Natufo kultūros žmonės rinko laukinius kviečius ir miežius. Trupiniuose rasto krakmolo analizė rodo, kad duonoje būta ir avižų, be to – dar vienos kultūros, vadinamos „club rush“, kuri, pasak Arranz Otaegui, kuri „suteikdavo šiurkštumo ir sūrumo“, bet eksperimento metu puikiai susimalė į miltus.
Pasak tyrimo autorių, nėra aišku, ar tokia duona buvo reguliarus, ar tik ypatingų progų valgis. Kiti tyrėjai siūlo versiją, kad duona ir alus buvo naudojama tik Natufo žmonių švenčių metu.
Parengta pagal „Washington Post“
