Olų piešinių tyrimai atskleidė kraupų akmens amžiaus žmonių paprotį: kai kurie žmonės vis dar tai daro ()
Senovinis olų menas gali parodyti daug ką – nuo meninių neandertaliečių gabumų iki to, kaip senovės žmonės naudojo žvaigždes. Bet naujas tyrimas atskleidžia daug kraupesnę istoriją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Journal of Paleolithic Archaeology“ paskelbtame tyrime mokslininkai atkreipė dėmesį, kad daugelyje vėlyvojo paleolito piešinių, kuriuose akmens amžiaus žmonės palikdavo savo rankų siluetus, trūksta pirštų. Ir mokslininkų išvada pakankamai šiurpi – jie mano, kad senovės žmonės nusikirsdavo savo pirštus.
Įvairiuose tokiuose piešiniuose trūksta piršto ar dviejų. Gargaso oloje Prancūzijoje yra 231 rankos atvaizdas, bet tik 114 iš jų turi visus penkis pirštus. Tuo tarpu Cosquer oloje (taip pat Prancūzijoje, bet už 500 kilometrų) yra 49 rankų atvaizdas, bet tik 21-ame yra visi pirštai.
Panaši situacija pastebėta ir dar trijose olose Prancūzijoje, o dar daugiau – Ispanijoje.
Klausimas, kodėl rankų atvaizduose trūksta pirštų, keliamas jau seniai. Gal pirštai buvo tiesiog užlenkti? Ar menininkai buvo patyrę nušalimus? Arba gal čia kažkokia ženklų kalba?
Bet Gargato grotos atvaizdai sukurti rankas prispaudžiant lygiai prie olos sienos – taigi, pirštų užlenkimo versija atkrenta.
Mokslininkų komanda peržvelgė įvairius etnografinius dokumentus, kelionių žurnalus ir ekspedicijų archyvus – ir jų nuostabai, aptiko, kad per visą pasaulį užregistruota 121 žmonių grupė, kuri anksčiau praktikavo pirštų pašalinimą. Ir nors ši praktika baigia išnykti – kai kurie žmonės vis dar tai daro.
„Buvau šokiruotas, – „New Scientist“ sakė vienas iš tyrimo autorių Markas Collardas. – Atrodo, toks luošinantis paprotys, kad pats tikrai nesiryžčiau. Ne, vis dar negaliu patikėti. Tačiau mes vis aptikdavome vis naujų ir naujų grupių, kurios tai darė.“
Komanda rado vairių priežasčių, kodėl žmonės savanoriškai galėtų sutikti pašalinti pirštą. Tai galėjo būti kreipimasis į dievybę išreiškiant begalinį sielvartą, bandymas išgydyti ligą, išreikšti priklausymą grupei ar net šeiminį statusą.
Kai kurios moterys net praktikavo piršto gabaliuko gabaliuko nurijimą stengiantis pastoti, ar net savo kūdikio piršto galiukų nurijimą taip linkint jiems sėkmės.
Khoikhoi genties moterys (Afrika) prieš vestuves nusipjauna pirštą. Jei jos tampa našlėmis ir nori vėl ištekėti, turi pašalinti dar vieną pirštą – „kad išlaisvintų savo pirmojo vyro dvasią“.
Dani genties (Indonezija) moterys pašalindavo pirštų dalis kaip sielvarto ženklą gedint (bet dabar vyriausybės tai yra uždrausta).
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad rankų atspaudus olose paliko vyrai, moterys ir vaikai, tad vedybų versija čia nebūtų geriausias paaiškinimas. Gedulas ir aukojimas ko gero yra įtikinamesnis variantas.
Daug kas tiki, kad uolų piešiniai yra religinių ritualų išdava, tad mokslininkai mano, jog aukojimo variantas yra tiksliausias spėjimas. Jie net mano, kad tokie disforiniai (priešprieša euforiniams, red. past.) ritualai lemdavo susitelkimą į savo grupę ir priešiškumą esantiems už jos ribų – nes traumos suartina žmones. Olų tamsa ir tokie grėsmingi piešiniai tik sustiprintų disforijos jausmą.
Tačiau mokslininkai primena, kad visa tai – tik hipotezė, ir gali paaiškėti, kad klaidinga. Tačiau faktas ir tai, kad būta ir vis dar yra daug kultūrų, kur pirštų pašalinimas yra gyvenimo dalis.
Parengta pagal „IFL Science“.
