Atsirado dingusi Stounhendžo dalis: „Tikrai nesitikėjome, kad mums paskambins žmogus iš Amerikos ir pasakys, kad turi dalelę Stounhendžo“ ()
Stounhendžas šiandien yra vienas populiariausių ir svarbiausių priešistorinių statinių ne tik Europoje, bet turbūt ir visame pasaulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiems akmenims nieko netrūksta – tačiau neseniai buvo grąžinta 60 metų dingusi Stounhendžo akmens dalis, kuri mokslininkams leis sužinoti daugiau apie šių akmenų kilmę.
Vieno Stounhendžo akmens šerdis buvo pašalinta 1958 metais ir tuo tada niekas nežinojo, kur ji yra. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų pasirodyti visiškai nereikšmingas dalykas, tačiau šio akmens šerdis gali padėti mokslininkas sužinoti daug daugiau informacijos apie Stounhendžo akmenis, o svarbiausia – jų kilmę.
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo pastebėta, kad vienas iš akmenų yra įskilęs, todėl mokslininkai nusprendė, kad reikia jį sutvirtinti. Dėl to buvo pašalinta akmens šerdis, o vietoje jos įleisti metaliniai strypai, kurie leido akmeniui ir toliau stovėti savo vietoje.
Kompanijos, atlikusios šios sutvirtinimo darbus darbuotojas Robertas Phillipsas pasiliko ištrauktą 108 cm ilgio šerdį ir ilgą laiką laikė ją savo biure, pasikabinęs ant sienos. Su savimi dalelę Stounhendžo vyras pasiėmė ir tada, kai persikėlė gyventi į Niujorką – tačiau pasakė, kad nori, jog šerdis grįžtų į Stounhendžą jo 90-ojo gimtadienio išvakarėse.
Yra žinoma, kad akmenyje buvo išgręžtos dar dvi skylės strypams, tačiau kur yra ištrauktos šerdys, niekas nežino.
„Tikrai nesitikėjome, kad mums paskambins žmogus iš Amerikos ir pasakys, kad turi dalelę Stounhendžo“, – teigia labdaros organizacijoje „English Heritage“ dirbanti Stounhendžo prižiūrėtoja Heather Sebire. „Ištyrę Stounhendžo akmens šerdį, galime gauti daug naujos informacijos apie šių akmenų kilmę“, – pridėjo ji.
Ši, netikėtai gauta akmens dalelė, iš tiesų suteikia mokslininkams išskirtinę galimybę tyrinėti Stounhendžo akmens vidų ir gauti naudingų užuominų apie tai, iš kur jie galėjo būti atgabenti.
Ne paslaptis, kad apie šių akmenų kilmę jau yra diskutuojama daugelį metų. Jau yra žinoma, kad taip vadinami „mėlynieji akmenys“ buvo atgabenti iš Preselio kalnų, esančių pietvakarių Velse – o šių šių metų pradžioje 12 geologų ir archeologų komanda atliko tyrimą, kuris nuvedė juos prie dviejų karjerų, iš kurių galimai galėjo būti gabenami Stounhendžo akmenys.
„Mokslininkai jau ilgai ginčijasi, iš kur atkeliavo Stounhendžo akmenys. Iš pirmo žvilgsnio sakytume, kad jie greičiausiai buvo paimti iš netoliese esančių Marlbrorougho kalvų, bet įvairių tyrimų rezultatai parodė, kad akmenys galėjo atkeliauti ir iš visai kitur“, – sako geografijos profesorius Davidas Nashas.
4500 metų seno archeologinė vietovė buvo pradėta tvarkyti po to, kai 1918 metais žemvaldys Cecilas Chubbas šias žemes atidavė valstybei. Nuo tada tai yra viena populiariausių turistų atrakcijų.
Vienas iš R. Phillipso sūnų, vardu Robinas, teigia norintis, kad atsirastų ir kitos akmens šerdys. „Būtų įdomu sužinoti, kur dingo dvi kitos šerdys. Tikiuosi, kad kada nors jos atsiras ir grįš ten, kur joms ir vieta“, – sakė jis.
Parengta pagal CNN.
