Švedijoje – sensacingas radinys: atkasė vikingų laivą ir jame palaidotus palaikus (Video) ()
Švedai praneša apie pirmą po daugiau nei penkiasdešimt metų atrastą vikingų laivinį palaidojimą. Mokslininkai, vykdę įprastus kasinėjimus Gamla Upsaloj (Senojoje Upsaloje), esančioje už 74 km nuo Stokholmo, liko apstulbinti: jiems pavyko atkasti vikingų laivą ir jame palaidotus palaikus, rašo „Forbes“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šalyje aptikti vos keli tokie palaidojimai – nors toks paprotys nebuvo labai retas Skandinavijoje, vis dėlto tai retas radinys būtent Švedijos žemėje. Tačiau pernai norvegų archeologai netoli Haldeno pietryčių Norvegijoje viršutiniame dirvos sluoksnyje aptiko vikingų ilgųjų namų liekanas ir mažiausiai vieną laivą, o vos po kelių mėnesių – dar vieną laivą, Oslo fjordo pakrantėje prie Horteno.
Svarbios liekanos
Vienas iš dviejų Švedijoje rastų laivų yra išlikęs sveikas, o jame palaidoti žmogus, žirgas ir šuo. Tarp įkapių – tokie asmeniniai daiktai kaip kalavijas, ietis, skydas ir puošnios šukos. Tai reiškia, kad palaidotasis turėjo aukštą socialinę padėtį, nes laivuose laidojami buvo tik reti privilegijuotieji. Archeologų atstovas radinį pavadino „sensacingu“.
„Tai – unikalūs kasinėjimai. Paskutinį kartą toks kapas Senojoje Upsaloje buvo atkastas prieš 50 metų, – teigia archeologas Antonas Seileris. Komandą itin stebina tai, kad kapo turinys taip gerai išsilaikęs ir nesuardytas. Juos tai džiugina todėl, kodėl archeologai Švedijoje turės pirmą galimybę vykdyti tokius tyrinėjimus, pasitelkdami modernias priemones. – Dabar galėsime pasitelkti šiuolaikinį mokslą ir metodus, kurie sukurs naujus rezultatus, hipotezes ir atsakymus“.
Įprasti kasinėjimai
Toks radinys tikrai nebuvo tai, ko mokslininkai tikėjosi pradėdami projektą. Senoji Upsala buvo gyvenvietė, svarbi religiniais, ekonominiais ir politiniais aspektais – ir kadangi čia buvo gyvenama nuo III mūsų eros amžiaus, turtinga istoriniu palikimu. Planinis kasinėjimas buvusių vikaro namų teritorijoje prasidėjo pernykštį rudenį, ir pagrindinis jų tikslas buvo atkasti rūsį bei šulinį, žinomus nuo viduramžių.
Tačiau vykstant darbams, po pastatais galiausiai išryškėjo vienas iš laivų. Projekto tikslas greitai pasikeitė ir paskutinį mėnesį archeologai užsiėmė dviejų laivinių palaidojimų atkasimu. Manoma, kad antrasis laivas buvo pažeistas tada, kai kažkada apie XVI a. buvo statomas rūsys.
Kai kasinėjimai bus baigti, atradimo fragmentai bus eksponuojami Senosios Upsalos muziejuje, o taip pat Švedijos istorijos muziejuje Stokholme.
Laidojimas laivuose
Laivai vikingams buvo itin svarbus tiek objektas, tiek simbolis. Tai buvo transporto priemonė, o taip pat ir turto bei prestižo ženklas – panašiai kaip šiais laikais gali būti automobilis. Dėl to aukšto socialinio statuso žmonės buvo laidojami laivuose – tik priešingai nei kartais rodoma populiariojoje medijoje, tokie laidojimai vykdavo ne į jūrą paleidžiant laivą su palaikais ir jį padegant, o tokį palaidojimą vykdant ant žemės, sausumoje.
Žinomas ir laidojimo paprotys, kai kapas akmenimis būdavo apipavidalinamas kapas – iš akmenų sudėliojama laivo forma. Tokių kapų nemažai Birkos gyvenvietėje Björkö (Beržų) saloje, esanti Maläreno ežere už 30 km nuo Stokholmo. Birka IX a. buvo svarbus Baltijos regiono prekybinis centras, į kurį suplaukdavo prekeiviai iš Skandinavijos, Suomijos ir Centrinės Europos. Ten neabejotinai lankėsi ir baltų vikingai – kuršiai.
