Paslaptingas vikingų kapas apstulbino net ir visko mačiusius mokslininkus: ką čia veikia net du laivai? (Video) ()
Filmų apie vikingus mėgėjai turėtų būti susipažinę su laivinio kapo sąvoka, o istorikai ir archeologai apie tai žino jau seniai – kad prieš šimtmečius būta ritualų, kai užuot laidoję mirusįjį tiesiog žemėje, artimieji ir draugai laidodavo velionį laiviniame kape – t. y. palaidodami jį laive. Tačiau nesenas radinys suglumino net ir visko mačiusius Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NTNU) mokslininkus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NTNU tyrėjų komanda aptiko IX amžiaus laivinį kapą moters, mirusios ūkyje, buvusiame netoli dabartinio Vinjeøros miestelio, centrinėje Norvegijos dalyje. Mirusioji buvo paguldyta į valtį, o jos rūbai buvo papuošti dviem didelėmis auksuotomis bronzinėmis kriauklės formos sagėmis. Į kapą taip pat buvo įdėti perlų karoliai, dvejos žirklės, verpstė ir karvės galva.
Bet archeologus pribloškė tai, kad tame pačiame kape jie aptiko dar vieną laidojimo laivą. Mokslininkų komanda iškasė VIII amžiaus valtį, kurios ilgis nuo devynių iki dešimties metrų, kartu su vyro kūnu, palaidotu kartu su ginklais. Tai reiškia, kad laidotojai atkasė senąjį kapą, atsargiai į jį įdėjo laivą su moters palaikais, ir vėl užkasė – šįkart jau du kapus vienu metu.
Bet kodėl šie du žmonės buvo palaidoti kartu – jei jų gyvenimus skyrė 100 metų?
Paslaptingas atradimas
Beveik visa valčių mediena supuvusi, išliko tik šiek tiek mažesniojo laivo kilio. Tačiau laivų kniedės vis dar buvo pradinėse padėtyse, todėl pamatę jas, archeologai sugebėjo nustatyti, kad rado dvi valtis, viena kitoje.
NTNU muziejaus archeologas ir kasinėjimų projekto vadovas Raymondas Sauvage'as sako, kad jis iki tol buvo girdėjęs apie keletą laivinių kapų, palaidotų tame pačiame pilkapyje, bet dar niekada nebuvo girdėjęs apie valtį, kuri būtų palaidota kitoje valtyje – bet nuo to laiko išsiaiškino, kad keletas dvigubų laivinių kapų buvo rasta praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Tjøllingo miesto apylinkėse Norvegijos pietuose, tačiau vis dėlto tai iš esmės yra nežinomas reiškinys.
Viršutiniame laiviniame kape radę moters kaukolės dalis, archeologai mano, kad iš kaukolės jie išgaus DNR, kas padės surinkti daugiau informacijos. Kita NTNU Istorinių tyrimų skyriaus tyrėja Aina Heen Pettersen teigia, kad papuošimai ir kryžiaus formos sagės dizainas moters kape rodo, kad papuošalas kilęs iš Airijos – tad greičiausiai tai yra karo grobio dalis.
Izotopų analizė gali tapti dar vienu žinių apie moterį šaltiniu. Izotopai yra tam tikro cheminio elemento variantai, kurie skiriasi priklausomai nuo maisto šaltinių ir geografinės padėties. Taigi, dantų ir griaučių izotopų analizė gali suteikti daugiau informacijos apie tai, kur žmogus gimė ir kur gyveno – o taip pat ir tai, ką valgė.
Kartu su vyru palaidoti ginklai – ietis, skydas ir vienašmenis kalavijas – leido archeologams kapą datuoti VIII amžiumi. Mokslininkai teigia, kad, keičiantis atsižvelgiant į per šimtmečius kitusius kalavijų stilius, šis kapas priklauso laikotarpiui, kuris Šiaurės Europoje žinomas kaip Merovingų era.
R.Sauvage sako, kad vikingų visuomenėje labai svarbu pažymėti statusą ir galią – bei įtvirtinti nuosavybės teises. Tad, pasak ekspertų, galima tikėtis, kad šie du žmonės buvo palaidoti siekiant pažymėti, kad šis ūkis priklauso konkrečiai šeimai.
Laivinis laidojimas
Priešingai dažnoms filmų scenoms, laivinis laidojimas niekada nevykdavo jūroje, pašarvojant velionį į laivą, išstumiant šį į vandenis ir padegant – visa tai yra romantiškos filmų statytojų išmonės. Realybėje visi laiviniai laidojimai vykdavo ant žemės, laivui atliekant prabangaus karsto funkciją.
Laivai vikingų bendruomenė vaidino labai didelį vaidmenį – panašiai kaip žirgas senovės baltų bendruomenėse: tai buvo tiek transporto priemonė, tiek statuso simbolis. Dėl to jie būdavo naudojami ir laidojimo apeigose.
„Šiais laikais tai galima būtų prilyginti automobiliui. Norite pagerbti savo močiutę? Palaidokite ją prabangiame „Mercedes“ automobilyje. Tiesa, tai neprivalo būti tikras, autentiškas ir pilnai veikiantis automobilis – užtenka ritualinio“, – ekskursijose po Bjorko (Beržų) salą, kuri VIII-X a. buvo pagrindiniu prekybos tašku Baltijos jūroje, pasakoja Švedijos archeologas ir kultūros pedagogas Andreas Forsgrenas.
Parengta pagal „Norwegian SciTech News“.
