Meno kritikai buvo tiesiog priblokšti: kodėl „Pokerį žaidžiantys šunys“ taip išgarsėjo, o žmonės pirko kopijų plakatus, juos rėmino ir puošė savo namus? ()
Ar norėtumėte savo namus papuošti paveikslu, kuriame užfiksuoti pokerį žaidžiantys šunys? Kortomis pliekiantys augintiniai tikriausiai atkreiptų svečių dėmesį, bet ar niekas nepagalvotų, kad tai - kičas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Menas menui nėra lygus. Meno kūriniai dažnai kuriami su kokiu nors tikslu - sudominti, sužavėti, suintriguoti žmogų. Tačiau vos tik tikslas yra ką nors pralinksminti, tas menas yra pažymimas antspaudu POP.
Tokia etiketė jau seniai priklijuota prie Cassiuso Marcelluso Coolidge'o „Pokerį žaidžiančių šunų“. Tiesa, ne be reikalo. Pirmąjį serijos paveikslą Coolidge'as nutapė 1894 metais ir pavadino jį tiesiog „Pokerio žaidimas“. Coolidge'ui tai buvo absoliučiai pramoginis paveikslas, originali idėja ir galimybė nusišypsoti. Jokios paslėptos minties čia nebuvo, kūrinys buvo įkandamas ir tiems, kurie menu nesidomėjo. Tai nebuvo intelektualinės mankštos priemonė. Taigi, jis buvo populiariosios kultūros dalis.
O kadangi tai - populiarioji kultūra, tai kodėl jos nepardavus? Coolidge'as 20 amžius pradžioje priėmė „Brown & Bigelow“ užsakymą nutapyti dar kelis tokius paveikslus cigarų reklamai. Skirtingi šunys, skirtingi juokeliai, ta pati tema.
Netrukus „Pokerį žaidžiantys šunys“ tapo vienu žinomiausių naujų meno kūrinių JAV. Žmonės pirko plakatus, juos rėmino ir puošė savo namus. Tuo kažkodėl sutrikdydami meno kritikus - kaip profesionaliai menininko tapytas piešinys gali virsti masinės kultūros reiškiniu?
Praėjo dar keli dešimtmečiai ir tapo aišku, kad „Pokerį žaidžiantys šunys“ yra giliai įsirėžę į JAV kultūrą. Tikriausiai sunkiai surastume kitą amerikietišką paveikslą, kuris būtų pabuvojęs tokioje gausybėje animacinių ir vaidybinių filmų! Vienoje savo filmuko serijoje bailusis šuo Drąsius pateko į vieną iš šių paveikslų ir nusijuokė pamatęs vieno iš žaidėjų kortas, taip supykdydamas visus prie stalo sėdėjusius šunis. O kur dar kitos dailininkų interpretacijos. Menotyrininkai šią paveikslų seriją pavadino „kičinio meno simboliu.“
Kodėl „Pokerį žaidžiantys šunys“ taip patiko žmonėms? Dėl to, kad žmogiškas savybes įgiję šunys yra juokingi. Paslėptos prasmės čia nėra, šis menas yra paprastas ir kasdieniškas. Tuo pačiu jis yra ir labai kokybiškas - tai nėra kažkoks nevykęs vaiko kūrinys.
Tiesa, ne visi serijos paveikslai vaizdavo pokerį žaidžiančius šunis. Kituose šunys buvo įšventinami į Masonų ordiną, žaidė beisbolą ar taisė kelyje sugedusį automobilį.
Coolidge'as didžiavosi šiais paveikslais. Paskutinį nutapė 1910 metais. Ir šiandien originalai yra labai vertinami. 2015 metais „Poker game“ buvo parduotas už 658 tūkstančius dolerių.