Kamerūne aptikta „vaiduokliška“ žmonių populiacija: unikalus regionas tarp visos žmonijos ()
Dabartinio Kamerūno teritorijoje akmens amžiuje mirė keturi vaikai, ir jie buvo palaidoti natūralioje uolų priedangoje. Dabar, po tūkstančio metų iš jų kaulų išgautos DNR tyrimas atskleidžia netikėtas paslaptis, rašo „Live Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turbūt labiausiai stebinantis atradimas yra tas, kad šie vaikai nėra susiję su šiuolaikinėmis bantu kalba kalbančiomis kultūromis, kurios šiandien gyvena šiame regione, teigia tyrėjai. Mokslininkai nustatė, kad akmens amžiaus jaunuoliai genetiškai yra artimesni dabartinėms Centrinės Afrikos medžiotojų-rinkėjų grupėms, kurios nėra susijusios su bantu.
Šis atradimas – ir kiti dalykai, įskaitant tai, kad anksčiau nežinota „vaiduokliška“ populiacija genetiškai prisidėjo prie Afrikos gyventojų – atskleidžia tai, kad šis regionas šiandien vis dar yra genetiškai įvairiausias tarp visos žmonijos, teigia tyrėjai.
Senovinė uolų slėptuvė
Mokslininkai Shum Laka uolų prieglaudoje, kuria žmonės naudojasi mažiausiai 30 000 metų, rado nesuskaičiuojamą kiekį artefaktų ir 18 žmonių palaidojimus. Tačiau naujajame tyrime dėmesys atkreipiamas į keturių vaikų, gyvenusių akmens akmens ir metalo amžių sandūroje, palaidojimus.
Viename jų – dvigubame 8000 metų senumo kape palaidoti keturmetis ir penkiolikametis berniukai. Tyrėjai taip pat išanalizavo 4 metų mergaitės ir 8 metų berniuko DNR, aptiktus kaimyninėse laidojimo vietose, datuojamose maždaug 3000 metų – vėlyvajame akmens-metalo amžiuje.
Ir nors abi vaikų poras skyrė tūkstantmečiai, šie vaikai buvo tolimi giminaičiai, nustatė tyrėjai. Maždaug trečdalis jų DNR atsirado iš protėvių, kurie buvo labiau susiję su vakarų Centrinės Afrikos medžiotojais ir rinkėjais. Kiti du trečdaliai atkeliavo iš vakarų Afrikos, – įskaitant „seniai prarastą šiuolaikinių žmonių vaiduoklišką populiaciją, apie kurią anksčiau nežinojome“, – žurnalui „Science“ pasakojo Harvardo universiteto populiacijų genetikas ir šio tyrimo vyresnysis tyrėjas Davidas Reichas.
Šių giminaičių DNR paneigė ankstesnę populiarią idėją. Iki šiol tyrėjai manė, kad bantu kalba kalbančios tautos, į kurias įeina keli šimtai vietinių grupių, gyvenančių į pietus nuo Sacharos, atsirado šioje Centrinės Afrikos dalyje – prieš pasklindant po „žemutinę“ Afriką, kuri apima centrinę, vakarinę centrinę, rytinę ir pietinę Afrikos dalis. Buvo manoma, kad tokia hipotezė paaiškina, kodėl dauguma šių regionų žmonių yra glaudžiai susiję.
Tačiau naujoji genetinė analizė rodo, kad taip nėra. Bent pagal šių keturių vaikų DNR, Shum Laka gyventojai nebuvo bantu kalba kalbančių žmonių protėviai.
„Atradimas, kad Shum Lakos žmonės yra labiausiai susiję su šių dienų drėgnųjų miškų medžiotojais-rinkėjais, o ne su bantu kalbėtojų protėviais, stebina – ypač atsižvelgiant į tai, kad Shum Laka archeologai ilgą laiką laikė vieta, kurioje kilo bantu kultūra“ – „Live Science“ pasakoja Švedijos Upsalos universiteto evoliucijos biologė Carina Schlebusch, kuri tyrime nedalyvavo.
„Tačiau, kaip minėjo straipsnyje minėti autoriai, gali būti, kad ta vieta naudojosi kelios grupės“, – sako mokslininkė. Tai reiškia, kad bantu protėviai galbūt irgi naudojosi slėptuve – tačiau šie palaidojimai to neparodo.
