Paslaptingas Tunguskos incidentas - mokslininkai vėl svarsto, kas per akimirką išvartė 80 milijonų medžių ()
Ankstyvą 1908 m. birželio 30 rytą virš Sibiro nugriaudėjo paslaptingas griausmas. Įvykis sugadino įprastą retai apgyvendintos taigos ramybę, nes sprogimas buvo toks galingas, kad išguldė 2150 kvadratinių kilometrų miško – nuvertė maždaug 80 milijonų medžių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užrašyti liudininkų pasakojimai kalba apie įspūdingą šviesos kamuolį, išdaužytus langus, krentantį tinką ir gąsdinantį sprogimą, nugriaudėjusį ne per toliausiai nuo vietinės upės. Vėliau buvo nuspręsta, kad Tunguskos incidentas tai 10-15 km aukštyje sprogęs meteoras (arba bolidas), kurio sprogimo galia siekė 30 megatonų.
Šis įvykis dažnai vadinamas „didžiausiu meteoro incidentu per rašytinę istoriją“, nors smūgio kraterio taip ir nebuvo surasta. Vėliau atlikus paieškas, buvo aptikta uolienų fragmentų, kurie galėjo būti meteorinės kilmės – tačiau įvykis vis dar kelia neraminantį klaustuką. Ar tai buvo meteoras? O jeigu ne – kas tai galėjo būti?
Na, ko gero, tikrosios tiesos niekada iš tikrųjų ir nesužinosime – bet remiantis neseniai recenzuotu moksliniu straipsniu, didelis iš geležies sudarytas asteroidas, įsiveržiantis į Žemės atmosferą santykinai mažame aukštyje, sukeliantis smūginę bangą ir toliau nuskriejantis į kosmosą galėjo sukelti Tunguskos įvykius atitinkančius padarinius.
„Mes ištyrėme asteroidų, kurių skersmuo 200, 100 ir 50 metrų, ir kurie sudaryti iš trijų rūšių medžiagų – geležies, akmens ir vandens ledo – patekimo į Žemės atmosferą sąlygas mažiausiam trajektorijos aukščiui esant nuo 10 iki 10 15 kilometrų „, – rašoma tyrime, kuriam vadovo astronomas Danilas Chrenikovas iš Sibiro Federalinio universiteto.
„Gauti rezultatai paremia mūsų idėją, paaiškinančią vieną iš senųjų astronomijos galvosūkių – Tunguskos įvykį, kuris iki šiol neturi pagrįstų ir išsamių paaiškinimų. Tvirtiname, kad Tunguskos įvykį sukėlė geležinio asteroido kūnas, kuris pateko į Žemės atmosferą ir toliau nuskrido saulei artima orbita“, – teigia mokslininkai.
Komanda matematiškai sumodeliavo visų trijų skirtingų sudėčių ir dydžių asteroidų praskridimus – kad nustatytų, ar toks įvykis yra įmanomas.
Ledinę meteoro prigimtį – aštuntajame dešimtmetyje Rusijos tyrinėtojų iškeltą hipotezę – buvo gana paprasta paneigti. Šiluma, kurią sukurtų greitis, reikalingas apskaičiuotai trajektorijai, ledą būtų visiškai ištirpdžiusi dar nepasiekus atstumo, koks turėjo būti iki Žemės tikrojo įvykio metu.
Uolinis dangaus kūnas turi dar mažiau galimybių. Manoma, kad meteoritai sprogsta, kai oras patenka į kūną per mažus meteoro įskilimus, todėl skriejant per orą dideliu greičiu, padidėja slėgis. O štai geležiniai kūnai, kalbant apie išsiskaidymą, yra daug atsparesni.
Remiantis komandos skaičiavimais, incidento kaltininku greičiausiai buvo geležies meteoritas, kurio skersmuo siekė nuo 100 iki 200 metrų ir kuris Žemės atmosferą nuskriejo 3000 kilometrų. Jo greitis negalėjo būti mažesnis nei 11,2 kilometro per sekundę (40 320 km/h) ir jis negalėjo lėkti mažesniame nei 11 kilometrų aukštyje.
Toks modelis paaiškintų keletą Tunguskos incidento ypatybių. Pirmiausia, taip ir neatrastą smūginį kraterį – nes meteoras per sprogimo epicentrą tiesiog praskrietų taip ir nenukritęs ant žemės.
Antra, geležies šiukšlių ir nuolaužų trūkumą gerai paaiškina didelis greitis – nes objektas judėtų per greitai ir būtų per karštas, kad pribarstytų daug nuolaužų. Pasak tyrinėtojų, kokia būtų bebuvusi meteoro masė, atskiri geležies atomai būtų paveikti taip, kad jie atrodytų lygiai taip pat, kaip ir normalūs žemietiški oksidai.
„Šia versija, – pažymi tyrėjai, – galime paaiškinti ir optinius efektus, susijusius su aukštųjų atmosferos sluoksnių dulkėtumu virš Europos, kas ir sukėlė ryškų naktinio dangaus švytėjimą“.
Ir nors tyrimo rezultatai tikrai yra įtikinami, mokslininkai pastebi, kad jų darbe yra tam tikrų trūkumų – kuriuos, jų manymu, bus galima išspręsti atliekant būsimus tyrimus. Pavyzdžiui, jie „nesigilino į smūgio bangos susidarymo problemą“, nors pirminiai jų palyginimai su Čeliabinsko meteoritu kaip ir leidžia didžiulės Tunguskos smūginės bangos galimybę.
Tačiau nepaisant visko, idėja apie didžiulį geležinį kūną, skriejantį mūsų atmosfera, tikrai intriguoja – ir tikrai galime tikėtis daugiau tyrimų šia tema.
Tyrimas paskelbtas „Karališkosios astronomijos draugijos mėnesiniuose pranešimuose“.
Parengta pagal „Science Alert“.
