Sienoje aptikti seniai paslėpti KGB dokumentai – jie turėjo būti sunaikinti, bet „vienas iš KGB darbuotojų to nepadarė ir juos nuslėpė“ (3)
Kaip liepos 1d. Pranešė Latvijos radijas, Vidžemės regione buvo rastos trys didelės bylos su Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
KGB buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos saugumo agentūra, veikusi nuo nuo 1954 m. iki jos žlugimo 1991 m.
Surastos bylos iki šiol nebuvo žinomos. Jos buvo rasti paslėptos rekonstruojamo namo Vidžemėje sienoje. Manoma, kad šiame name gyveno KGB darbuotojas – ir dėl kol kas nežinomų priežasčių slėpė dokumentus.
Latvijos Nacionalinio archyvo vyresnysis ekspertas Gints Zelmenis Latvijos radijui sakė: „Į archyvą atvyko dvi ponios ir atsinešė šiuos dokumentus, kuriuos jų giminės rado namo sienoje“.
Palyginus bylų numerius paaiškėjo, kad dokumentai yra autentiški.
Bylos susijusios su vadinamąja KGB 5-ąja valdyba – arba ideologine kontržvalgyba, kuri buvo atsakinga už SSRS disidentų, religijos ir cenzūros priežiūrą. Visi dokumentai 1990 m. turėjo būti sunaikinti – nes Sovietų sąjungos KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas liepė sunaikinti visą operatyvinę medžiagą, susijusią su antisovietine agitacija ir politiniais reikalais visoje Sovietų Sąjungoje.
„Akivaizdu, kad dėl kažkokių priežasčių vienas iš KGB darbuotojų to nepadarė ir nuslėpė šiuos dokumentus“, – sakė G.Zelmenis.
Dokumentai apima ilgą laikotarpį. Seniausi datuojami 1943-44 metais, kai Raudonoji armija per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupaciją pakeitė sovietų okupacija. Septintojo ir aštuntojo dešimtmečio dokumentai apibūdina situaciją įvairiose Latvijos (daugiausia Vidžemės) kaimų tarybose, daug dėmesio skiriant sovietinei valdžiai neįtikusiems asmenims.
Šiuo metu sunkiausia įvertinti trečiąjį bylų aplanką – nes medžiaga jame chaotiška, be jokios chronologijos ir sistemos. Pvz., čia sukaupta medžiaga apie Latvijos liaudies frontą 1989 m., iškart po to jos – duomenys apie Maduonos apygardos partizanus 1945 m.
Paskutiniai dokumentai yra iš 1989 m. pabaigos: ataskaitos apie Helsinkio-86 ir Latvijos liaudies fronto veiklą, taip pat įvairius disidentus.
Visos medžiagos išsilaikiusios labai gerame stovyje.
Dabar aplankai keliaus į laboratoriją techniniam apdorojimui, tada bus skaitmeninami.
Apie KGB
KGB (rus. КГБ, Комитет Государственной Безопасности, liet. Valstybės saugumo komitetas (prie SSRS Ministrų Tarybos) – Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba, įkurta 1954 m. kovo 13 d. dekretu, pagal kurį perėmė atitinkamas Vidaus reikalų ministerijos tarnybas.
KGB paskirtis buvo saugoti Sovietų Sąjungos valstybinę sieną, vykdyti totalinį gyventojų sekimą, šnipinėti užsienyje (žvalgyba, kontržvalgyba), neutralizuoti, kontroliuoti, persekioti ir prireikus vykdyti represijas prieš SSRS režimo priešininkus bei jų veiklą, saugoti komunistų partijos vadovybę ir politizuoti SSRS piliečius.
Viena pirmųjų naujai įkurto KGB akcijų buvo Kinguro (Centrinė Azija) kalinių sukilimo numalšinimas 1954 m. gegužės 17 d. Tuomet žuvo mažiausiai 76 latvių ir ukrainiečių kilmės kalinės.
KGB aktyviai veikė ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. KGB operacijomis užsienyje siekta susilpninti kitų šalių gynybinę galią, vykdyti provokacinę veiklą, diversijas, diskredituoti opozicijos veikėjus ir jų šalininkus užsienio valstybėse.
Lietuvoje KGB buvo įsteigta 1954 birželio 7 d., o nuo 1978 m. rugsėjo 14 d. veikė kaip Lietuvos Sovietų sąjungos respublikos valstybės saugumo komitetas. Agentūra tęsė pirmtakų darbą okupuotoje Lietuvoje, siekdama užtikrinti visuomenės kontrolę, kovoti su režimo priešininkais ir vykdyti kitas politines partijos užduotis. Savo veiklą Lietuvoje KGB nutraukė 1991 m. spalio – nors apie padalinio veiklos nutraukimą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė 1991 m. rugpjūčio 22 d.
Iš viso Lietuvoje veikė 5 didžiųjų miestų KGB skyriai – ir 44 miestų bei rajonų poskyriai.
Parengta pagal Lsm.lv ir kgbveikla.lt
