Slėptuvėje bažnyčioje Lenkijoje - prieš daugiau nei 240 metų įvykusią tragediją menantys daiktai  ()

Pulavų miesto (pietryčių Lenkija) bažnyčios slėptuvėje atrasti prieš daugiau nei 240 metų nutikusią tragediją liudijantys suvenyrai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Radinį sudaro ryškios Lenkijos politinės veikėjos ir aktyvistės, o taip pat ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio meilužės Izabelės Čartoryskos pirmosios dukters Teresos Čartoriskos daiktai.

Istorikai mano, kad I.Čartoriska dukteriai priklausius daiktus ten paslėpė iš nevilties, po tragiškos merginos mirties.

Pačius daiktus surado įmonės darbuotojai, Pulavų bažnyčios renovacijos metu tiesdami elektros kabelį.

Slėptuvėje jie rado medinę skrynią su metalinėmis plokštelėmis, sidabrinį arbatinuką, medalionus, sidabrinį žiedą, relikvinį kryžių, Mergelės Marijos atvaizdą, mažą mergaitės atvaizdą, išraižytą ant dramblio kaulo, apdegusią rankinę, o taip pat sruogą plaukų.

Liublino paveldosaugos pareigūnas Dariuszas Kopciowskis, paviešinęs informaciją apie radinį, mano, kad daiktai yra susiję su princesės Izabelės Čartoryskos dukterimi Terese, kuri mirė nuo patirtų didelių nudegimų.

Incidentas nutiko 1780 m. sausį Mėlynuose rūmuose Varšuvoje, buvusioje Čartoriskių šeimos rezidencijoje, kuri iki šių dienų nebeišlikusi.

 

Pasipuošusi lengva muslino suknele, Teresa priėjo pernelyg arti atviros ugnies. Liepsna pasiekė degią medžiagą ir netrukus visas rūbas užsidegė. Nudegimai buvo tokie dideli, kad po kelių dienų penkiolikmetė mirė.

Teresę tėvai ir jaunesni broliai bei seserys ypač mylėjo – dėl jos gerumo ir švelnumo. Talentingos ir jaunos diduomenės merginos mirtis Varšuvoje sukėlė šoką.

„Facebook“ įraše D.Kopciowskis rašo: „Įrodymai, kad atrasti daiktai priklausė Teresei – monograma „TC“, išsiuvinėta ant pagalvės užvalkalo, o taip pat ant rankinės matomi ugnies pėdsakai“.

„Vyriausios dukters mirtis Izabelei Čartoriskiai buvo didžiulė tragedija, – teigia istorikas. – Tikriausiai, persikeldama iš Varšuvos į Pulavus, ji pasiėmė ir su tragiškos dukters žūtimi susijusius daiktus, ir padėjo juos netoliese esančioje bažnyčioje“.

Pulavų Šv. Juozapo bažnyčia buvo atnaujinta 1801 m. D.Kopciowski mano, kad būtent tada ir buvo specialiai sukurta slėptuvė.

 

Suvenyrų kolekcija išgyveno valstybės padalijimus, du sukilimus, du pasaulinius karus ir komunizmą.

Radus suvenyrus, išsamų bažnyčios patikrinimą atliko paveldosaugininkai. Rasti daiktai buvo sukataloguoti ir rengiami saugojimui, bet kol tai vyko, dingo auksinis kryžius, medalionai ir žiedas.

Keli daiktai po pokalbių su darbininkais buvo susigrąžinti, tačiau žiedo ir medaliono tarp jų nebuvo.

Penkiems vyrams policija pateikė įtarimus. Vyrai buvo apkaltinti ypatingos kultūrinės reikšmės daiktų pasisavinimu, už ką gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Visi slėptuvėje rasti daiktai greičiausiai bus perduoti Čartoriskių muziejui Pulavuose.

Apie Izabelę Čartoriską

Izabelė Čartoriska (lenk. Izabela Czartoryska) buvo Lietuvos Didžiojo iždininko grafo Jono Jurgio Flemingo (lenk. Hrabia Jerzy Detloff Flemming) ir princesės Antoninos Čartoriskos dukra.

1761 m. lapkričio 18 d. ji ištekėjo už princo Adomo Kazimiero Čartoriskio ir taip tapo Lenkijos princese. Santuoka buvo pagrįsta pragmatiškumu, o ne jausmais, bet ilgainiui su vyru sukūrė ir išlaikė gerus santykius – bet yra žinoma, kad abudu turėjo ir kitų santykių.

 

Vieni iš tokių – 1765 m. I.Čartoriskos romanas su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (o taip pat ir pusbroliu) Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Manoma, kad su juo Izabelė susilaukė antrosios dukters Marijos Onos.

Kalbėta, kad ji turėjo romaną ir su Rusijos ambasadoriumi Lenkijoje Nikolajumi Vasiljevičiumi Repninu, su kuriuo, kaip įtariama, susilaukė sūnaus Adomo Jurgio Čartoriskio.

Ji taip pat užmezgė romaną su kunigaikščiu de Lauzunu – apie ką jis pasakoja savo atsiminimuose – su kuriuo susilaukė antrojo sūnaus Konstantino Adomo.

Bet kaip minėta, ji išlaikė gerus santykius ir su vyru, ir su juo Čartoriskių rūmus Pulavuose pavertė intelektualinių ir politinių susitikimų vieta. 1784 m. I.Čartoriska prisijungė prie Patriotų partijos, po Tado Kosciuškos sukilimo jos sūnus Adomas Jurgis ir Konstantinas Adomas tapo įkaitais Rusijoje.

Parengta pagal „The First News“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(9)
(2)
(7)

Komentarai ()