Kas buvo paslaptingoji Eva Braun? Su 23 metais vyresniu Hitleriu susipažino būdama nepilnamete ir su juo draugaudama bandė du kartus nusižudyti – tai ne pirmoji moteris jo gyvenime, tai padariusi (Foto, Video) ()
Dešimtmečius po mirties ilgametė Adolfo Hitlerio meilužė Eva Braun išlieka paslaptinga ir pagarsėjusi asmenybė. Susipažinusi su Hitleriu dar paauglystėje ir paskutinėmis karo dienomis tapusi fiurerio žmona – likus vos kelioms valandoms iki savižudybės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Eva Braun gimė 1912 vasario 6 d. Miunchene žemesnės vidurinės klasės bavarų šeimoje. Ji buvo antroji mokyklos mokytojo Friedricho „Fritz“ Brauno (1879–1964) ir Franziskos „Fanny“ Kronberger (1885–1976) dukra. Eva turėjo vyresniąją seserį Ilse (1909–1979) ir jaunesnę seserį Margaretę (Gretl) (1915–1987).
Braun tėvai išsiskyrė 1921 m. balandžio mėn., tačiau vėl susituokė 1922 m. lapkritį, tikriausiai dėl finansinių priežasčių (tuo metu Vokietijos ekonomiką kamavo hiperinfliacija).
Braun mokėsi Miuncheno katalikų licėjuje, o paskui vienerius metus verslo mokykloje Simbach am Inn anglų seserų vienuolyne, kur turėjo vidutinius pažymius, bet talentą lengvaatletikai.
Būdama 17 metų ji pradėjo dirbti Heinrichui Hoffmannui, oficialiam nacių partijos (NSDAP) fotografui. Iš pradžių įsidarbinusi parduotuvės asistente ir pardavėja, ji netrukus išmoko naudotis fotoaparatu ir kurti nuotraukas.
Susipažinimas su Hitleriu
1929 m., septyniolikmetė Eva kaip įprasta dirbo studijoje, kai susitiko su klientu, kuris prisistatė kaip „Herr (ponas) Wolffas“. Tai buvo už ją 23 metais vyresnis Adolfas Hitleris.
Vėliau Eva savo seseriai Ilsei sakė: „Pasibaigus darbo laikui pasilikau sutvarkyti tam tikrus dokumentus ir užlipau kopėčiomis, kad pasiimčiau failus, saugomus viršutinėse spintelės lentynose. Tą akimirką atėjo viršininkas, lydimas neaiškaus amžiaus vyro su juokingais ūsais, šviesios spalvos angliško stiliaus apsiaustu ir didele veltinio skrybėle rankoje“.
Hoffmannas išsiuntė ją nusipirkti alaus ir dešrelių, o paskui pakvietė Evą prisijungti prie jų. Ji savo dienoraštyje prisiminė: „Pagyvenęs ponas (Hitleris) man sakydavo komplimentus. Kaip prisimenu, būdami teatre kalbėjomės apie muziką ir spektaklį, kai jis visą laiką rijo mane akimis“. Hitleriui Eva patiko nuo pat pradžių.
Vėliau Eva laiške Adolfui Hitleriui prisiminė: „Nuo pirmojo mūsų susitikimo pažadėjau sau sekti tave, kad ir kur eitum, net iki mirties. Tu žinai, kad aš gyvenu tik dėl tavo meilės“.
Geli Raubal
Tuo metu Hitleris nuo 1929 metų Miunchene gyveno kartu su savo netikra pussesere Geli Raubal (netikros sesers dukra). 1931 m. rugsėjo 18 d. Hitlerio bute Raubal buvo rasta negyva su šautine žaizda, akivaizdžiai nusižudžiusi Hitlerio pistoletu. Hitleris tuo metu buvo Niurnberge.
Žiniasklaidoje iškart prasidėjo gandai apie fizinę prievartą, galimus seksualinius santykius, Raubal susižavėjimą dėde ir net žmogžudystę.
Istorikas Ianas Kershaw teigia, kad „ar aktyviai seksualinis, ar ne, Hitlerio elgesys su Geli turi visus stiprios, bent jau latentinės seksualinės priklausomybės bruožus“.
Policija Raubal mirtį pripažino kaip savižudybę. Hitleris buvo sugniuždytas ir patyrė sunkią depresiją. Po Raubal savižudybės jis pradėjo daugiau matytis su Braun.
Evos Braun bandymai nusižudyti
Braun pati bandė nusižudyti 1932 m. rugpjūčio 10 ar 11 d., šūviu sau į krūtinę tėvo pistoletu. Istorikai mano, kad bandymas nebuvo rimtas, bet buvo skirtas Hitlerio dėmesiui. Po Braun atsigavimo Hitleris tapo labiau atsidavęs jai ir 1932 m. pabaigoje jie tapo meilužiais.
Kai Hitleris būdavo mieste, ji dažnai nakvodavo jo bute Miunchene. Nuo 1933 m. Braun dirbo Hoffmanno fotografe. Ši pozicija leido jai keliauti kartu su Hoffmannu lydint Hitlerio palydą kaip nacių partijos fotografei. Vėliau savo karjeroje ji dirbo Hoffmano meno spaudoje.
Remiantis jos dienoraščio fragmentu ir biografės Nerinos Gun pasakojimu, antrasis Braun bandymas nusižudyti įvyko 1935 m. gegužę.
Ji išgėrė migdomųjų tablečių, kai Hitleris nesugebėjo jai skirti daugiau laiko. Matyt, ji manė, kad Hitleris susitikėja su kitomis moterimis.
Hitleris tų pačių metų rugpjūtį parūpino Evai ir jos seseriai trijų kambarių butą Miunchene, o kitais metais seserims buvo suteikta vila Bogenhauzene – viename iš Miuncheno rajonų.
Jis taip pat padarė ją savo „privačia sekretore“, kad ji galėtų be didelių rūpesčių ateiti ir išeiti. Kartais ji keliaudavo kartu su juo, bent jau į netoliese esančius renginius, ir likdavo paslėpta netoliese esančiuose kambariuose.
Iki 1936 m. Braun lankydavosi Hitlerio namuose Berghofe netoli Berchtesgadeno, tačiau ji daugiausia gyveno Miunchene. Braun taip pat turėjo savo butą naujojoje Reicho kanceliarijoje Berlyne.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pomėgis fotografijai
Visą gyvenimą Eva ir toliau domėjosi kinu ir fotografija. Daugelį užkulisinių nuotraukų Berghofe ir kitur padarė Eva, įskaitant plačius ir kartais įmantrius filmus (su pavadinimų kortelėmis, įmantriu montažu ir darbais).
Hitleris norėjo prisistatyti tyro herojaus įvaizdžiu; nacių ideologijoje vyrai buvo politiniai lyderiai ir kariai, o moterys – namų šeimininkės. Jis tikėjo, kad yra seksualiai patrauklus moterims, ir norėjo tuo pasinaudoti siekdamas politinės naudos likdamas vienišas, nes manė, kad santuoka sumažins jo patrauklumą.
Jis ir Braun viešumoje niekada nepasirodė kaip pora; vienintelį kartą jie kartu pasirodė paskelbtoje naujienų nuotraukoje, kai ji sėdėjo šalia jo per 1936 m. žiemos olimpines žaidynes. Vokiečių tauta sužinojo apie Braun santykius su Hitleriu tik po karo.
Biografė Heike Görtemaker rašė, kad moterys nevaidino didelio vaidmens nacistinės Vokietijos politikoje. Braun politinė įtaka Hitleriui buvo minimali; jai niekada nebuvo leista likti kambaryje, kai vyko verslo ar politiniai pokalbiai, ir ji buvo išsiųsta iš kambario, kai dalyvavo ministrų kabineto ministrai ar kiti aukšti asmenys. Ji net nebuvo nacių partijos narė.
Görtemaker pažymi, kad Braun ir Hitleris turėjo normalų seksualinį gyvenimą.
Paskutinės Evos Braun dienos
1945 m. balandžio pradžioje Braun iš Miuncheno išvyko į Berlyną, kad būtų kartu su Hitleriu fiurerbunkeryje. Ji atsisakė išvykti, net kai Raudonoji armija apsupo Reicho sostinę.
Atvykusi į bunkerį, Eva iš pradžių atrodė viltinga. Tai iš tikrųjų atitiko bunkeryje vyraujančias nuotaikas, nes balandžio 16 d. prasidėjęs paskutinis sovietų puolimas Berlyne atrodė užgesęs.
1945 m. balandžio 19 d. laiške Eva optimistiškai rašo draugei Hertai Schneider: „Mes jau girdime artilerijos ugnį iš rytinio fronto ir bombų kritimą iš atakos lėktuvų kiekvieną dieną... Šiuo metu esu labai laiminga būdama netoli Hitlerio... Esu įsitikinusi, kad pabaigoje viskas susitvarkys“.
Bet optimizmas ilgai nesitęsė. Visuotinai pripažįstama, kad vokiečių frontas aplink Berlyną buvo pralaužtas jau kitą dieną – per Hitlerio gimtadienį (1945 m. balandžio 20 d.). Po poros dienų Hitleris patyrė garsųjį nervinį priepuolį, po kurio jis pagaliau sutiko, kad karas pralaimėtas.
Garsioji lakūnė-bandytoja Hanna Reitsch kartu su Luftwaffės generolu Greimu atliko itin rizikingą skrydį į Berlyną, tačiau Hitleris atsisakė išvykti.
Pabaiga buvo neišvengiama ir Hitleris geriau nei bet kas kitas pasaulyje žinojo, kiek liko laiko. Balandžio 28-ąją jis nusprendė, kad apsimetinėjimo nebereikia. Jis paprašė susirasti žmogų, kuris juos sutuoktų.
Balandžio 28–29 d. naktį, po vidurnakčio Hitleris ir Braun susituokė per nedidelę civilinę ceremoniją fiurerbunkeryje. Įvykį paliudijo Josephas Goebbelsas ir Martinas Bormanas.
Vėliau Hitleris su nauja žmona surengė kuklius vestuvių pusryčius. Kai Braun ištekėjo už Hitlerio, jos teisinis vardas pasikeitė į Eva Hitler. Pasirašydama santuokos liudijimą, ji parašė raidę B, tada ją perbraukė ir pakeitė Hitler.
1945 m. balandžio 30 d. Adolfas Hitleris surengė paskutinę darbuotojų konferenciją ir buvo informuotas, kad sovietai dabar yra vos už kelių kvartalų. Jis papietavo kaip įprasta 14 valandą. Tada jis sistemingai pradėjo ruoštis savižudybei.
Hitleris pirmiausia prižiūrėjo savo mylimo šuns Blondi ir jos jauniklių nunuodijimą. Netrukus po 3 val. balandžio 30 d., Hitleris ir Eva Braun atsisveikino su bunkeryje susirinkusiais darbuotojais, o paskui pasitraukė į savo asmeninį kambarį, kad pasitiktų bendrą likimą. Jie perkando plonus stiklinius cianido buteliukus – tai darydamas Hitleris taip pat šovė sau į galvą 7,65 mm Walther pistoletu.
Palaukę keletą minučių, Hitlerio tarnautojas Heinzas Linge'as ir Hitlerio SS adjutantas Otto Günsche įėjo į nedidelį kabinetą ir ant nedidelės sofos rado Hitlerio ir Braun kūnus.
Lavonai buvo pakelti laiptais pro bunkerio avarinį išėjimą į sodą už Reicho kanceliarijos, kur jie buvo sudeginti. Sudegusius palaikus rado sovietai. Gegužės 11 d. Hitlerio odontologas Hugo Blaschke, dantų padėjėja Käthe Heusermann ir dantų technikas Fritzas Echtmannas patvirtino, kad palaikai priklauso Hitleriui ir Braun.
Likusi Braun šeima išgyveno karą. Jos motina Franziska mirė būdama 96 metų 1976 m. sausio mėn. Jos tėvas Fritzas mirė 1964 m. Sesuo Gretl 1945 m. gegužės 5 d. pagimdė dukrą, kurią pavadino Eva. Vėliau ji ištekėjo už verslininko Kurto Beringhoffo. Ji mirė 1987 m. Braun vyresnioji sesuo Ilse nepriklausė Hitlerio vidiniam ratui. Ji ištekėjo du kartus ir mirė 1979 m.
