Vienas kraupiausių nutikimų žmonijos istorijoje: turi versiją, iš kur kilo mitas apie Sodomos sunaikinimą ()
Kai maždaug prieš 3600 metų senovinio Artimųjų Rytų miesto, dabar žinomo kaip Tall el-Hammamaso radimvietė (dabartinis Jordanas), gyventojai ruošėsi eilinei dienai, jie nė nenutuokė, kad 61 000 kilometrų per valandą greičiu į juos lekia kosminis akmuo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praskriejusi per atmosferą ir milžinišku ugniniu kamuoliu virtusi uoliena sprogo maždaug 4 kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus. Sprogimas buvo maždaug tūkstantį kartų galingesnis už Hirošimos atominės bombos sprogimą, į jį žiūrėję sukrėsti miesto gyventojai turėjo būti akimirksniu apakinti. Oro temperatūra staigiai pakilo iki daugiau 2000 laipsnių pagal Celsijų, drabužiai ir mediena iš karto užsiliepsnojo. Kalavijai, ietys, molio plytos ir keramikos dirbiniai ėmė lydytis. Beveik akimirksniu užsidegė visas miestas.
O po kelių sekundžių miestą pasiekė ir didžiulė smūgio banga. Ji judėjo maždaug 1200 km/h greičiu ir buvo galingesnė už didžiausią kada nors užfiksuotą tornadą. Mirtinas oro gūsis perskrodė miestą ir sugriovė visus pastatus. Smūgis tiesiog pjaute nupjovė viršutinę keturių aukštų rūmų dalį ir nupūtė nuolaužas į kitą slėnį. Neišgyveno nė vienas iš 8000 mieste buvusių žmonių ar gyvūnų – jų kūnai buvo suplėšyti, o kaulai sutrupinti į smulkius gabalėlius.
Maždaug po minutės sprogimo banga smogė ir už 22 km į vakarus nuo Tall el Hammamo esančiam bibliniam Jericho miestui. Jericho sienos sugriuvo, o miestas sudegė iki pamatų.
Niekas tiksliai nežinojo, kas nutiko, bet šis istorinis sluoksnis tikrai nesusidarė dėl ugnikalnio, žemės drebėjimo ar karo veiksmų. Nė vienas iš šių dalykų nepajėgus išlydyti metalo, molio plytų ir keramikos.
Kad išsiaiškintų, kas čia galėjo nutikti, mokslininkų grupė, kurią sudarė archeologas Philas Silvia, geofizikas Allenas Westas, geologas Tedas Bunchas ir kosmoso fizikas Malcolmas LeCompte'as, pasinaudojo Imperatoriškojo Londono koledžo sukurta kosminių smūgių poveikio apskaičiavimo programa ir sumodeliavo scenarijus, atitinkančius archeologinius radinius. Ši skaičiuoklė, kurią sukūrė kosminių smūgių ekspertai, leidžia mokslininkams įvertinti daugybę kosminio smūgio aspektų, remiantis jau žinomais kosminiais incidentais bei branduoliniais sprogimais.
Atrodo, kad Tall el Hammamo kaltininkas buvo nedidelis asteroidas, panašus į tą, kuris 1908 m. Tunguskoje (Rusija) išvartė 80 milijonų medžių. Tai turėjo būti daug mažesnė milžiniško kelių kilometrų skersmens akmens, prieš 65 milijonus metų nulėmusio dinozaurų išnykimą, versija.
„Apskaičiavome tikėtiną kaltininką. Dabar mums reikėjo įrodyti, kas tą dieną įvyko Tall el Hammame“, – rašo mokslininkai.
„Deimantai“ purve
Mokslininkų tyrimas atskleidė nepaprastai platų radinių spektrą.
Toje vietoje rasta smulkių smėlio grūdelių, vadinamų smūginiu kvarcu, kuris susidaro tik esant 5 gigapaskalių slėgiui – palyginimui galima įsivaizduoti šešis 68 tonas sveriančius tankus „Abrams“, sudėtus ant vieno nykščio.
Destrukciniame sluoksnyje taip pat yra mažyčių deimantoidų, kurie, kaip leidžia suprasti pavadinimas, yra kieti kaip deimantai. Kiekvienas jų yra mažesnis už gripo virusą. Atrodo, kad dėl didelio ugnies kamuolio slėgio ir temperatūros mediena ir augalai toje vietovėje akimirksniu virto šia į deimantus panašia medžiaga.
Eksperimentai laboratorinėse krosnyse parodė, kad burbuliuoti ėmusio keramika ir molio plytos iš Tall el-Hammamo suskystėjo esant aukštesnei nei 1 500 Celsijaus laipsnių temperatūrai. Tokio karščio pakanka, kad per kelias minutes ištirptų automobilis.
Destrukciniame sluoksnyje taip pat rasta mažų išsilydžiusios medžiagos rutuliukų, mažesnių už ore sklandančias dulkių daleles. Jie vadinami sferulėmis ir susidaro iš garuojančios geležies ir smėlio, besilydančių maždaug 1590 Celsijaus laipsnių temperatūroje.
Be to, keramikos ir susidariusio stiklo paviršius yra nusėtas mažyčiais išsilydžiusių metalų grūdeliais, įskaitant iridį, kurio lydymosi temperatūra yra 2466 C°, platiną, kurios lydymosi temperatūra yra 1768 C°, ir cirkonio silikatą, kurio lydymosi temperatūra yra 1540 C°.
Visi šie pėdsakai rodo, kad temperatūra mieste buvo pakilusi aukščiau nei tai nutinka ugnikalnių, karų ar įprastų miesto gaisrų atvejais. Vienintelis likęs natūralus procesas – kosminis smūgis.
Tokie patys pėdsakai randami ir kitose žinomose smūgių vietose – pavyzdžiui, Tunguskoje ir Čiksulubo krateryje, kurį sukūrė asteroidas, nulėmęs dinozaurų išnykimą.
Viena iš likusių mįslių – kodėl miestas ir daugiau nei šimtas kitų vietovės gyvenviečių po šio nuniokojimo kelis šimtmečius buvo apleisti? Gali būti, kad dėl didelio smūgio metu nusėdusios druskos kiekio tapo neįmanoma auginti javų. Kol kas mokslininkai dar nėra galutinai įsitikinę, bet turi versiją, kad sprogimas galėjo išgarinti arba paskleisti po slėnį toksišką Negyvosios jūros druskos kiekį. Be pasėlių slėnyje niekas negalėjo gyventi apie 600 metų – kol minimalus kritulių kiekis dykumą primenančiame klimate nenuplovė druskos.
Ar liko gyvų sprogimo liudininkų?
Gali būti, kad žodiniai miesto sunaikinimo atpasakojimai buvo perduodami iš kartos į kartą, kol buvo užrašytas kaip biblinė Sodomos istorija. Biblijoje aprašomas miesto prie Negyvosios jūros nuniokojimas – kaip iš dangaus žiro akmenys ir ugnis, kaip buvo sunaikintas ne vienas miestas, kaip kilo tiršti gaisrų dūmai, kaip žuvo miesto gyventojai.
Ar tai gali būti senovės liudininkų pasakojimai? Jei taip, Tall el Hammamo sunaikinimas gali būti antras pagal senumą žmonių gyvenvietės sunaikinimas kosminiu smūgiu (po Abu Hureyros gyvenvietės sunaikinimo Sirijoje prieš maždaug 12 800 metų). Svarbu ir tai, kad tai gali būti pirmasis rašytinis tokio katastrofiško įvykio aprašas.
Tačiau baisiausia yra tai, kad galime būti tikri, jog tai tikrai ne paskutinis kartas, kai žmonių miestą ištinka toks likimas.
Tunguskos dydžio sprogimai ore, kaip ir įvykęs prie Tall el Hammamo, gali nuniokoti ištisus miestus ir regionus – ir net ir šiais laikais tai kelia didelį pavojų. 2021 m. rugsėjo duomenimis, yra žinoma daugiau nei 26 000 netoli Žemės skriejančių asteroidų ir šimtas netoli Žemės klajojančių kometų. Vienas iš jų neišvengiamai trenksis į Žemę. Milijonai kitų lieka nepastebėti, o kai kurie iš jų gali būti nukrypę į Žemę jau dabar, rašo mokslininkų komanda.
Jei orbitiniai ar antžeminiai teleskopai neaptiks šių objektų iš anksto, pasaulis gali būti neįspėtas – kaip tai nutiko ir su Tall el Hammamo gyventojais.
Parengta pagal „The Conversation“.
