Įdomioji kvepalų istorija: nuo senovės Mesopotamijos iki Lietuvos kvapo – kaip kvepia Lietuva? ()
Aromatų galią žmogus pajuto daugiau nei prieš 4000 metų. Pirmuoju kvepalų gamintoju galėtų būti laikomas Mesopotamijos chemikas Taputis, paminėtas II tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egiptiečiai maišė ir įvairius kvapius kūno tepalus bei balzamus, sukūrė kvepalus, kurių pagrindą sudarė net šešiolika augalinių sudedamųjų dalių, – mira, kadagių uogos, ferulų sėklos, mastikinių pistacijų medžio derva ir riešutai, papirusinių viksvuolių stiebai ir kita. Senovės Romos gyventojai dėl įvairių kvapių mišinių buvo tiesiog pamišę: jais gydė įvairias ligas, kvepino savo augintinius, o savo kūną jais trindavo net tris kartus per dieną.
Žlugus Romos imperijai kvepalai kuriam laikui tapo tuštybės sinonimu, o XII amžiuje prasidėjus prekybiniams mainams jie vėl susigrąžino aukso vertę.
Parfumerijos menas klestėjo ir Renesanso laikais Italijoje. Tuo metu kvepalus daugiausia naudojo karališkosios šeimos ir turtuoliai, kad užmaskuotų nemalonius kūno kvapus, susidarančius dėl to meto prastos higienos. XVII a. prancūzai kvepalų gamybą pavertė tikra parfumerijos industrija.
Arabai į parfumerijos pasaulį įnešė pagrindinį indėlį – spirito atradimą, be kurio šiuolaikinė parfumerija neįsivaizduojama. Arabų spirito distiliavimo technologija pateko prancūzams ir davė pradžią prancūziškiems kvepalams.
Pasaulio parfumerijos sostine dar nuo XVII a. pripažįstamas Grasas, miestas Prancūzijos pietryčiuose. XIX a. Graso miestą gaubdavo ypač tiršti kvapų debesys.
Daugelis šio miesto gyventojų nuo ryto iki vakaro plušėdavo apelsinmedžių ir jazminų giraitėse, rožių ir tuberozų laukuose, o patyrę parfumerininkai milžiniškais kiekiais kūrė ypatingus aromatus. Iki šiol iš nedideliame mieste pagaminto aliejaus maišomi žymiausi Prancūzijos kvepalai.
Lietuviai kvepalų daug nekuria, tačiau kvapų pasaulį papildė naujais sumanymais. Tai, ką mūsiškiai sugalvojo šį kartą, pranoko visus lūkesčius savo originalumu: lietuviai sukūrė Lietuvos kvapą! Kaip kvepia Lietuva?
Tai daugiau nei kvapas – tai originalus Lietuvos simbolis, emocinė jo išraiška. Šio aromato natose rasite lietuviškų kvapų – lauko gėlių ir raudonų miško uogų, aviečių, pakalnučių, alyvų, rožių, samanų, medžio dūmo akordą ir pasaulyje ypač vertinamus bergamočių, imbierų, santalų, kedrų, pačiulių, muskuso, ambros aromatus.
Kvepalus pagal sudarytą kvapų charakteristiką pagamino prancūzų bendrovė „Galimard“ – viena seniausių parfumerijos gamintojų pasaulyje.
