Pilotas, kuris priešo lėktuvą sunaikino pasinaudodamas savo lėktuvo propeleriu: „F4U Corsair“ ne tik saugiai nusileido, bet ir grįžo į tarnybą ()
Kalbant apie mūšius ore, įmanoma viskas. Sprendimai, lemiantys gyvenimą ar mirtį, yra padaromi per kelias sekundes, mūšiai laimimi, žmonės žūsta, o lėktuvai numušami – ir kartais itin neįprastais būdais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1945 metų gegužės 10 dieną toks neįprastas įvykis nutiko mūšyje virš Ramiojo vandenyno teritorijos.
Robertas „Bobas“ Klingmanas skrido keturių lėktuvų rikiuotėje keturių kilometrų aukštyje ir iš savo „F4U Corsair“ lėktuvo žvalgė dangų, ieškodamas priešų lėktuvų virš Okinavos salos. Tiesa, jis šiai flotilei nevadovavo – o buvo tik antras pagal rangą, paklūstantis kapitonui Kenui Reusseriui.
Kai pilotai ėmė didinti aukštį, jų radijo ryšys tiesiog atgijo. Į juos kreipėsi Oro valdymo centras. Pilotams buvo pranešta, kad link jų artėja priešas. Maždaug 10 kilometrų aukštyje buvo pastebėti dūmų pėdsakai, todėl du pilotai tęsė skrydį tame pačiame aukštyje, o tarpu K.Reusseris ir R.Klingmanas ėmė kilti aukštyn.
Pasiekę 11 kilometrų aukštį, abu pilotai pastebėjo vienišą dviejų variklių „Kawasaki Ki-45“. Amerikiečių žvalgyba manė, kad lėktuvas atliko uosto laivų fotožvalgybą, kuri buvo naudojama planuojant kamikadzių reidus. Keli bandymai sugauti ir numušti lėktuvą buvo nesėkmingi dėl greičio ir aukščio, kuriuo šis skrido. Vieną kartą dėl mechaninių problemų, susijusių su skrydžiu tokiame aukštyje, buvo prarasti visi lėktuvai, išskyrus vieną.
Šįkart amerikiečiams artėjant, priešo lėktuvas pasuko į šiaurę ir ėmė sprukti. Kad neatsiliktų, amerikiečiai iššaudė pusę lėktuve turėtos amunicijos, kad savo lėktuvą padarytų lengvesniu. Tokia taktika pasiteisino – abu „Corsair“ lėktuvai ėmė vytis priešą. K. Reusseris pirmas pasivijo priešą ir greitai paleido likusią savo amuniciją į bėgantį japonų lėktuvą. Šūviai suvarpė lėktuvą ir apgadino jo dešinį sparną, dėl ko dešinysis variklis užsiliepsnojo.
Kadangi K.Reusseris išnaudojo visą savo amuniciją, darbą jis leido užbaigti R.Klingmanui. Leitenantas pasirengė lemiamai atakai – tačiau paaiškėjo, kad jo ginklai tokiame dideliame aukštyje užšalo.
Neturėdamas kitos išeities, R.Klingmanas nusprendė panaudoti savo lėktuvo propelerį, kad numuštų „Ki-45“. K.Reusseris mėgino nukreipti priešo dėmesį prisigretindamas iš šono. Tuo tarpu R.Klingmanas priartėjo prie priešo iš galo – tačiau į jį ėmė skrieti šūviai iš galinio priešo lėktuvo ginklo.
Tačiau R. Klingmanas ir toliau laikėsi savo trajektorijos bei savo lėktuvo propeleriu perpjovė priešo lėktuvo galinį vairą. To nepakako – todėl R.Klingmanas dar du kartus priartėjo prie japonų lėktuvo ir supjaustė ne tik galinį vairą, bet ir galinį stabilizatorių.
„Ki-45“ tapo nevaldomas, greitai ėmė prarasti aukštį ir sudužo pietų Ramiajame vandenyne, netoli Okinavos kranto linijos.
Tačiau R.Klingmanui pažeistu lėktuvu dabar reikėjo grįžti namo. Propelerio panaudojimas priešo lėktuvui sunaikinti stipriai pažeidė „Corsair“ lėktuvą, o taip pat žalos varikliui bei sparnams padarė priešo kulkos. Jo lėktuvo varikliui prarandant galią, jis pasuko į Kadenos oro uostą ir be didesnio vargo sugebėjo nusileisti nenaudodamas variklio galios.
Patikrinus lėktuvą, amerikiečių lėktuvo variklio gaubte buvo rastos japonų lėktuvo galinio rato dalys. Teigiama, kad „F4U Corsair“ buvo suremontuotas ir grįžo į tarnybą.
Tiek K.Reusseris, tiek R.Klingmanas už drąsą šiame mūšyje buvo apdovanoti Jūrų laivyno kryžiumi. K.Reusseris tapo vienu labiausiai apdovanotų Jūrų laivyno pilotų istorijoje ir savo tarnybą baigė būdamas pulkininku. Jis mirė 2009 metais – tuo tarpu R.Klingmanas pasitraukė iš tarnybos būdamas leitenantu pulkininku ir šį pasaulį paliko 2004 metais.
