Kas ir kaip išrado plaukų džiovintuvą? Būta net žūčių nuo elektros srovės ()
Plaukų džiovintuvo, arba kitaip feno, pavadinimas atsirado iš vokiško žodžio „Fohn“, reiškiančio šiltą ir sausą vėją, pučiantį iš kalnų. Tokie vėjai dažni Alpėse, Kaukaze, Vidurinės Azijos kalnuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmąjį plaukų džiovintuvą, nusižiūrėdamas į vakuuminį siurblį, 1890 m. sumeistravo Alexandre’as Goldfroy ir pastatė jį savo kirpykloje Paryžiuje.
XX a. trečiajame dešimtmetyje pasirodė JAV firmų „Racine Universal Motor Company“ ir „Hamilton Beach Co.“ pagaminti rankiniai elektriniai plaukų džiovintuvai. Tokie prietaisai buvo dideli, svėrė beveik kilogramą ir naudotis jais buvo tikras vargas.
Pasitaikė šių džiovintuvų perkaitimo atvejų ir netgi žūčių nuo elektros srovės.
Ketvirtajame dešimtmetyje firmos „AEG Hausgerate GmbH“ pagaminti džiovintuvai jau buvo mažesni, lengvesni ir patogesni.
Džiovintuvų korpusams pradėjus naudoti plastiką prietaisai dar palengvėjo. Nuo 1941 m. Niurnbergo (Vokietija) buitinių prietaisų gamybos bendrovei „AEG Hausgerate GmbH“ (dabar AEG) priklauso prekės ženklas FOEN.
Profesionalaus kirpėjo rankose šis prietaisas tampa puikiu šukuosenos formavimo įrankiu. Džiovintuvų yra rankinių, stacionarių (naudojamų grožio salonuose), su reguliuojama pučiamo oro temperatūra, oro srovės stiprumu, jonizuotu pučiamu oru.
2010 metais Rusijos Bijsko miesto technologijų instituto mokslininkai paskelbė sukūrę plaukų džiovintuvą, kuris vietoj karšto oro skleidžia ultragarso bangas.
Jos prie plaukų sukuria didelio dažnio bangavimą (daugiau kaip 22 tūkst. kartų per sekundę) ir plaukus išdžiovina maždaug 11 kartų greičiau nei įprasti plaukų džiovintuvai.
Fenais vadinami ir techniniai džiovintuvai, kurių pučiamas oras įkaista net iki 300–500 laipsnių.
Jie naudojami statybose įvairiems paviršiams džiovinti, klijuojamiems paviršiams pakaitinti, užšalusiems vamzdžiams atšildyti, plastikinėms detalėms pakaitinti norint suteikti joms reikiamą formą.
Lietuvoje sovietmečiu kirpyklose moterys plaukus džiovinosi sėdėdamos po vadinamaisiais puodais – stacionariais džiovintuvais. Namuose rankiniu elektriniu džiovintuvu naudojosi reta.
Daug dažniau tam buvo naudojami lietuvių meistrų gaminami elektriniai rankų džiovintuvai „Vėjelis“. Juos 1963 m. rugsėjį pradėjo gaminti Utenos laboratorinių krosnių gamykla. 1965 m. buvo pagaminta 6 tūkst., o 1985 m. – daugiau nei 11 tūkst. džiovintuvų.
