Egipte aptikti įspūdingi faraono didybę vaizduojantys kūriniai ()
Egipto archeologai aptiko dvi milžiniškas kalkakmenio faraono Amenhotepo III statulas, panašias į sfinksus, pranešė Egipto turizmo ir senienų ministerija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egipto ir Vokietijos archeologų misija aptiko į sfinksus panašias statulas, kurios, kai buvo sukurtos XVIII dinastijos valdovui Amenhotepui III – kurio valdymas (apie 1390-1353 m. pr.m.e.) garsėjo taika ir klestėjimu bei kurio anūkas buvo faraonas Tutanchamonas – turėjo siekti iki 8 metrų aukščio.
Komanda radinius atkasė senovinėje sostinėje Tėbuose (dabartiniame Luksore) esančioje faraono Amenhotepo III kapo šventykloje, kurią senovės egiptiečiai vadino „Milijonų metų šventykla“, sausio 13 d. pranešime teigia Egipto turizmo ir senienų ministerija.
Į sfinksą panašūs Amenhotepo III atvaizdai vadinami kolosais. Archeologinė misija – „Memnono ir Amenhotepo III šventyklos kolosų išsaugojimo projektas“, pradėtas 1998 m. – taip pat aptiko kapo šventyklos kolonų ir sienų griuvėsius, kuriuos senovės egiptiečiai puošė apeiginėmis ir ritualinėmis scenomis, rašo portalas „Al-Monitor“.
Abu kolosai vaizduoja Amenhotepą III su mangusto formos galvos apdangalu, karališka barzda ir vėriniu, pranešime teigia Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mustafa Waziris. Restauravimo metu ant vieno iš kolosų krūtinės buvo aptiktas užrašas – „mylėtas Amon-Ra“, kas yra nuoroda į Amenhotepą III.
„Šioje šventykloje buvo daugybė statulų, modelių ir sienų dekoracijų – iki kol 1200 m. pr.m.e. ją sukrėtė pražūtingas žemės drebėjimas“, – „Al-Monitor“ sakė archeologinės misijos vadovas egiptologas Hourigas Sourouzianas.
Misijos metu taip pat rastos trys gana gerai išsilaikiusios deivės Sechmet (dar rašoma Sekhmet) statulos – deivės, kuri vaizduojama su moters kūnu, bet liūto galva. Sechmet statulos stovėjo atviro vidinio kiemo, vadinamo peristiliu, fasade.
„Peristilyje naujai aptiktos sienų reljefo dalys atskleidžia naujas scenas iš Heb-Sedo – karališkosios šventės, kuri pradedama rengti po 30 valdymo metų ir vėliau kartojama kas trejus metus“, – sako H.Sourouzianas.
Heb-Sed šventė buvo „viena svarbiausių senovės egiptiečių švenčių, kuria buvo švenčiama 30-ųjų faraono įžengimo į sostą metų pabaiga, – teigia Egipto Turizmo ir senienų ministerijos tyrimų, archeologinių kasinėjimų ir mokslinių publikacijų Pietų Sinajuje generalinis direktorius Abdelis Rahimas Rihanas. – Šios šventės atvaizduose faraonas vaizduojamas sėdintis soste visu ūgiu, o jį supančios laimingos žmonių minios laukia valdovo kalbos, žadančios dar 30 metų truksiantį klestėjimą ir prabangos kupiną valdymą. Šia proga faraonas taip pat atnašaudavo aukas dievams“.
Festivalio kulminacijos metu faraonas bėgdavo kieme esančioje lenktynių trasoje – kad pademonstruotų savo fizinį pajėgumą, priduria R.Rihanas.
Archeologai pažymi, kad konservavimo projektą sudarė keturios dalys. Ištyrusi vietovę, komanda ištyrė griuvėsius, o vėliau planuoja visus naujai užfiksuotus artefaktus sugrąžinti į jų pirmines vietas šventykloje.
Parengta pagal „Live Science“.
