Ankstyvąsias Amerikos civilizacijas sunaikino stichinės nelaimės (7)
Prieš 3 600 m. gamta sukilo prieš vieną iš ankstyvųjų Amerikos civilizacijų: mokslininkai teigia, kad toje vietoje, kur dabar yra Peru, klestėjusią civilizaciją sunaikino žemės drebėjimai, potvyniai ir smėlio audros, praneša AP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ši jūrinė ir žemdirbių bendruomenė sėkmingai gyvavo daugiau nei 2 tūkst. metų, jie nenorėjo nieko keisti ir staiga – bum – buvo sunaikintas pats pagrindas“, – sako antropologas Mike‘as Moseley iš Floridos universiteto.
M. Moseley ir jo kolegos tyrinėjo Peru pakrantėje klestėjusią Supe slėnio civilizaciją, kuri buvo įkurta apytikriai prieš 5 800 metų.
Civilizacija klestėjo žemėje, kuri plytėjo šalia derlingų užutekių ir upių žiočių, rašoma mokslinio žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ antradienį išleistame numeryje.
Peru archeologė ir tyrimo bendraautorė Ruth Shady rado įrodymų, jog šios civilizacijos gyventojai žvejojo tinklais, drėkindavo vaismedžių sodus, augino medvilnę ir daugybę daržovių. Jie statė akmenines piramides tūkstančius metų iki majų piramidžių atsiradimo.
Tačiau civilizacija išnyko apytikriai prieš 3 600 metų. Ištyrę regioną, mokslininkai teigia išsiaiškinę priežastis.
Išaiškėjo, kad seismiškai aktyviame regione įvyko didžiulis žemės drebėjimas ar keli žemės drebėjimai, sugriovę namus ir sukėlę nuošliaužas kalnuose, supančiuose slėnį.
Be to, dumblo sąnašos liudija, kad po to įvyko smarkus potvynis.
Po to regione pasireiškė „El Nino“ – vėjų ir srovių pokyčių Ramiajame vandenyne – požymiai: prasidėjo smarkios liūtys, kurios apgadino drėkinimo sistemą, o jos nuolaužas upės nunešė į vandenyną. Susidarė didelis smėlio ir dumblo gūbrys, izoliuojantis užutekius, kuriuose anksčiau buvo gausu žuvies.
Galiausiai, prieinama išvados, žemė, kurioje daugybę amžių gyveno šios civilizacijos gyventojai, tapo netinkama gyventi, ir visuomenė žlugo.
Tyrimą rėmė Floridos universitetas ir Maine universiteto Heyerdahlo tyrimų fondas.