Žmogaus atneštos bakterijos kelia pavojų Lasko urvinio meno išlikimui
(3)
Prancūzijos urvuose esantiems pirmykščio meno pavyzdžiams, kuriuos dalinai išsaugojo juos apaugęs juodas grybelis, pavojų kelia dėl fungicidų atsiradusios bakterijos, praneša NewScientist.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Trejus metus ant 16–17 tūkstančių metų senumo Lasko urvo tapybos purškiamas chemikalas, turėjęs sunaikinti ant meno kūrinių augusį grybelį, drastiškai pakeitė natūralią urvo biologinę įvairovę ir sudarė sąlygas klestėti lankytojų atneštoms bakterijoms.
Nauja grėsmė buvo atrasta ispanų ir prancūzų mikrobiologų tyrimo metu, kai mokslininkai, palyginę Lasko sienų mėginius su mėginiais iš kelių nelankomų urvų Ispanijoje, pamatė, jog Lasko urve gyvenančios bakterijos — žmogiškos kilmės.
„Lasko urvas dabar virto rezervuaru potencialiai patogeninėms bakterijoms, panašioms į tas, kurios randamos užterštose ligoninių ir kitų viešų įstaigų oro kondicionavimo sistemose“, — aiškino tyrimo dalyvis Cesareo Saiz-Jimenezas.
Tyrėjai taip pat tvirtina, kad Lasko urvo priežiūra buvo netinkama nuo pat jo atradimo. Jų teigimu, bakterijos pradėjo kauptis 1940 m., kai jis buvo atidarytas turistams. Kasdien atvykstančių lankytojų kvėpavimas, naujos oro kondicionavimo sistemos ir apšvietimas — viskas prisidėjo prie urvo biologinės pusiausvyros suirimo.
Vienintelė pirmykščio meno išsaugojimo viltis — natūralaus urvo mikroklimato atkūrimas ir kontrolė. Šiuo metu Ispanijos urvuose bandomi nauji konservavimo metodai.