M. Gorbačiovas teigia užkirtęs kelią Trečiam pasauliniam karui (5)
Kremlius galėjo pradėti Trečiąjį pasaulinį karą siekdamas jėga numalšinti prieš pat Berlyno sienos griūtį Rytų bloko valstybėse kilusią protestų bangą, teigia buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
M. Gorbačiovas Vakaruose yra gerbiamas už tai, kad nepasidavė kietosios linijos šalininkų raginimam jėga numalšinti Rytų bloke kilusius protestus. Paklaustas, kodėl nepaklausė patarimų ir jėga nenumalšino protestų, M. Gorbačiovas internetinei svetainei „The Moscow Times“ teigė, kad toks žingsnis būtų išprovokavęs katastrofišką įvykių eigą, o galbūt net naują pasaulinį karą.
„Jei Sovietų Sąjunga būtų norėjusi, nebūtų įvykę nieko panašaus į Berlyno sienos griūtį ir Vokietijos susivienijimą. Tačiau kas būtų nutikę? Katastrofa arba Trečiasis pasaulinis karas“ - teigė 78 metų M. Gorbačiovas.
„Mano politika buvo atvira ir sąžininga, politika, kuria siekta naudotis demokratija, o ne pralieti kraują. Tačiau man tai kainavo labai brangiai, galiu tai pasakyti“ - teigė buvęs Sovietų Sąjungos lyderis.
Tūkstančiai Rytų Vokietijos gyventojų 1989 metų lapkritį perėjo į Vakarų Berlyną, kai sovietų remiama valdžia netikėtai nusprendė atverti itin akylai saugumos Berlyno sienos perėjimo punktus. M. Gorbačiovas galėjo pasinaudoti beveik puse milijono sovietų karių, dislokuotų Rytų Vokietijoje, kad numalšintų sukilimą. Tačiau jis to nepadarė.
„Aš labai didžiuojuosi mūsų priimtu sprendimu. Siena tiesiog negriuvo pati savaime. Ji kaip ir Sovietų Sąjunga buvo sugriauta“ - teigia M. Gorbačiovas, kuris pridūrė, kad Šaltojo karo simboliu laikytos sienos griūtis buvo vienas iš paskutiniųjų vinių į 1991 metų pabaigoje galutinai likviduotos Sovietų Sąjungos karstą.
1985 metais Sovietų Sąjungos lyderiu tapęs politikas teigė nenorėjęs būti imperijos griuvimo architektu. Jo teigimu, Sovietų Sąjungą sugriovė vidiniai nesutarimai. Sovietų Sąjungos žlugimas tuo pačiu reiškė ir M. Gorbačiovo politinės karjeros pabaigą. 1990 metais jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Tačiau M. Gorbačiovas perspėja, kad Vakarai, besidžiaugdami Sovietų Sąjungos žlugimu, taip pat padarė klaidų ir praleido galimybę sukurti ilgalaikę taiką Europoje.
„Vakarai, o ypač JAV, manė savo rankose dabar turį visą monopolį. Triumfalistinis kompleksas jiems atsirūgo. Per tą laiką buvo galima daug padaryti ir išvengti karų Europoje“ - teigė M. Gorbačiovas, kuris čia pat pridūrė, kad JAV dabar reikia savos Pertvarkos politikos.
„Berlyno sienos pamoka yra ta, kad nereikia dar kartą padalinti pasaulio. Mes turime gyventi taikiai Europos name kartu su visais jo langais ir durimis“ - teigė M. Gorbačiovas.
