Intelektu ir technologijomis neandertaliečiai nenusileido šiuolaikiniams žmonėms (1)
Tyrimai rodo dabartinių žmonių neišskirtinumą senesnių jo giminaičių atžvilgiu. Tuo nuostabesni dabartiniai pasiekimai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
30 metų neandertaliečių stovyklavietę Portugalijos centre tyrę mokslininkai priėjo prie išvados, kad neandertaliečiai protu, įgudžiais ir technologijų išsivystymu prilygo Homo sapiens. Jie mokėjo įkurti ugnį ir naudoti jį maisto gamybai, kas liudija jų intelektą. Nauji duomenys kvestionuoja teoriją, kad neandertaliečiai išmirė visų pirma dėl to, kad buvo kvailesni už šiuolaikinio žmogaus protėvius.
Neandertaliečiai gebėjo mąstyti simboliais, kūrė meno objektus, puošė savo kūnus ir maitinimasis jų buvo įvairus. Remdamiesi naujausiais radiniais, mokslininkai tvirtina, kad neandertaliečiai reguliariai ruošė maistą kontroliuojamuose laužuose, tad jie tokie pat išmanūs, kaip ir tūkstantmečiais vėliau gyvenę Homo sapiens.
Tyrinėdami centrinėje Portugalijoje esančią Gruta de Oliveira olą, kuri yra viena iš svarbiausių viduriniojo paleolito tyrinėjimo vietų Europoje, archeologai aptiko specialiai ten skurtų laužų pėdsakus. Maždaug 30 m² ploto ir 6 metrų gylio kasinėjimo vietoje jie aptiko maždaug tuziną laužų skirtinguose stratigrafiniuose lygiuose. Šios vonias primenančios charakteringos apskritos struktūros buvo pilnos maisto likučių ir malkų. Tyrėjai sužinojo, kad maistui naudota kepta ir troškinta ožkų, elnių, arklių, taurų (išmirusių jaučių), raganosių ir vėžlių mėsa.
Mokslininkams nepavyko išsiaiškinti, kaip konkrečiai olos gyventojai įkurdavo ugnį, visgi užtikrintai žinoma, kad jie tai darė savarankiškai ir išorinių ugnies šaltinių, tarkime, žaibų, jiems nereikėjo. Tyrėjai spėja, kad jie tai atlikdavo kaip ir neolite, sudaužiant vienas į kitą titnagus gaunamomis žiežirbomis padegdami lengvai užsiliepsnojančią prakurą, tarkime, sausą lizdą. Ši senovinė technika buvo aptikta, tyrinėjant Ledo žmogaus,
30 000 laikotarpį apimančių sluoksnių kasinėjimas suteikė archeologams galimybę palyginti šią olą su kitomis tos vietovės stovyklavietėmis iš viršutinio paleolito, vėlesnio periodo, kai regione jau gyveno Homo sapiens. Mokslininkai mano, kad ypatingų skirtumų tarp neandertaliečių ir sapiensų gyvenimo būdo nebuvo: jie analogiškai gyveno olose. Jų įgūdžiai irgi demonstruoja intelektą. Šie duomenys verčia abejoti plačiai paplitusia teorija, kad neandertaliečius išstūmė protingesni šiuolaikinių žmonių protėviai, laimėję evoliucijos lenktynes. Galbūt priežastis kita.
Tyrimus atliko Trento universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama João Zilhao ir Mariana Nabais. Jie rėmėsi tarpdisciplininės archeologijos technika: išankstinis vietos tyrimas, kruopštūs kasinėjimai, tikslus visų radinių pozicionavimas, sistemingas sijojimas, bandinių vėlesnei analizei mikroskopu laboratorijoje rinkimas. Ši technologija laikoma pažangiausia.
hightech.plus