Paskata kurti verslą gali tapti ir patirta trauma. Būtent taip tarptautinio pripažinimo sulaukusį nuosavą prekių ženklą sukūrė Milda Savickaitė – besigydydama kelio traumą ir negalėdama įsigyti tinkamos kokybės chirurgo rekomenduotų papildų, moteris nusprendė pasigaminti juos pati.

Prieš dešimtmetį M. Savickaitei buvo atlikta kelio operacija dėl nutrupėjusios kelio sąnario kremzlės.

„Po operacijos paklausiau chirurgo, ką turėčiau daryti, kad daugiau nebereikėtų pas jį sugrįžti su panašiomis problemomis. Chirurgas patarė stiprinti raumenis ir vartoti produktus, kuriuose gausu kolageno. Ilgai ieškojau būdo, kaip galėčiau praturtinti savo mitybą šiuo papildu, kol sužinojau, kad efektyviausias yra koncentruotas ilgo virimo jautienos kaulų sultinys“, – prisimena pašnekovė.

Tuomet jai teko rinktis iš kelių variantų: gamintis sultinį namuose arba pirkti parduotuvėse siūlomą, jau paruoštą sultinį. Pirmasis variantas pasirodė pernelyg sudėtingas – buvo sunku gauti tinkamos žaliavos, o norint išgauti kuo didesnę sultinio maistinę vertę ir kolageno koncentraciją jame, reikėtų jį virti net apie 20 valandų.

„Namų sąlygomis tai padaryti yra beveik neįmanoma – ne kiekvienas žmogus gali sau leisti tokį ilgą laiko tarpą praleisti virtuvėje. Tuo metu parduotuvėse parduodami sultiniai turėjo per mažą kiekį baltymų, todėl jie taip pat pasirodė netinkami. Neradusi, ko ieškojau, nusprendžiau pabandyti sukurti tokį produktą pati“, – pasakoja Milda.

Taip atsirado inovatyvią technologiją vystanti įmonė „Kulagenas“, perdirbanti gyvulinės kilmės žemės ūkio atliekas, tokias kaip kaulai ar kremzlės, į aukštos pridėtinės vertės sultinio formos kolageną. Lietuvoje sukurtas ir gaminamas produktas tapo pirmuoju tokiu Europoje ir jau sulaukė dėmesio iš pasaulinio dydžio įmonių – prie startuolio akseleravimo prisidėjo „PepsiCo“ ir „Sainsbury‘s“ prekių ženklai.

Nors konkurencinė aplinka siūlo daugybę produktų (kolageno papildai arba sultiniai), vis dėlto jie yra arba ne natūralūs (chemiškai apdoroti), stokoja gero skonio, turi daug sintetinių priedų (pavyzdžiui, maltrodekstrinas), arba nepatogūs vartoti (trumpas galiojimo laikas, reikalauja specialių laikymo sąlygų), arba turi mažai kolageno baltymų.

Šiais laikais, kai vartotojai vis labiau rūpinasi, kokį poveikį jų pasirinkimai daro planetai, „Kulagenas“ laikosi tvirtų nuostatų dėl tvarumo. Startuolis stengiasi mažinti savo ekologinį pėdsaką – nuo etiškai gaminamo kolageno iki ekologiškų gamybos procesų įgyvendinimo. Įmonės filosofijos pagrindas – į vartotoją orientuota perspektyva, užtikrinanti, kad kiekvienas gaminys būtų kuriamas atsižvelgiant į galutinį vartotoją, tikint, kad pirmenybė vartotojų gerovei neatsiejama nuo tvarumo skatinimo, taip sukuriant simbiozę tarp asmeninės sveikatos ir planetos sveikatos.

Tapo pirmaisiais Europoje

M. Savickaitė prisimena, kad nuo pat verslo pradžios buvo aišku, jog tokia idėja ir produktas yra rinkoje visiškai nauji. Kadangi į idėją ir jos realizavimą buvo įdėta nemažai darbo, kilo noras užtikrinti, kad tokį ar panašų produktą galėtų gaminti tik patys išradimo autoriai, ir apsaugoti savo intelektinę nuosavybę. Tuo tikslu pašnekovės įmonė 2022 m. pasinaudojo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos kartu su Europos Komisija vykdomo MVĮ fondo projekto skiriama finansine parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat išankstinio nustatymo paslauga (IP Scan) bei pateikė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ir užsakė paieškos Europos patentų tarnyboje paslaugą.

Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, ši paslauga yra puiki galimybė išradėjui iki išradimo atskleidimo visuomenei patikrinti, ar jis potencialiai gali būti sėkmingai užpatentuotas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.

„Įsitikinus potencialia sėkme, galima dalyvauti tolesniuose patentavimo procesuose, pavyzdžiui, teikiant Europos patento ar tarptautinę paraiškas. Akivaizdu, kad galvojant apie išradimo apsaugą, nacionalinės paraiškos ir paieškos Europos patentų tarnyboje derinio pasirinkimas gali būti apgalvoto sėkmingo patentavimo kelio pradžia. Deja, šalies verslai minėtai paramai kol kas neskiria deramo dėmesio – šiuo metu per metus gaunami vos keli tokie prašymai“, – sako ji.

Norintiems pradėti nuosavą verslą M. Savickaitė pataria nestokoti drąsos –  jeigu galėtų atsukti laiką atgal, ji savo verslo kelionę pradėtų greičiau ir drąsiau, kadangi baimė kartais trukdo pasinaudoti progomis, kurios užklumpa netikėtai.

„Svarbiausia atrasti tai, kas yra įdomu, temą, apie kurią nepavargstate kalbėti, ir suburti bendraminčių komandą. Jeigu pagrindinis tikslas yra pinigai, o ne savęs realizavimas – tai nėra teisinga pradžia. Be to, labai svarbu, kad visų komandos narių vertybės sutaptų, o jeigu kažkas nepasiseka, nežiūrėkite į tai per rimtai. Mėgaukitės tuo, ką darote, kad ir kaip sunku tai būtų“, – reziumuoja M. Savickaitė.

MVĮ fondo finansinė parama teikiama Europos Sąjungoje įsteigtoms mažoms ir vidutinėms įmonėms. 2023 metais daugiau kaip tūkstantis mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių pasinaudojo kompensacijomis, skirtomis prekių ženklų, dizaino ar išradimų registracijai. Šio fondo projektas  tęsiamas ir 2024 metais – jau nuo sausio 22 dienos šalies verslai turi progą gauti kompensacijas už patirtas išlaidas užsisakant išankstines intelektinės nuosavybės nustatymo („IP Scan“) paslaugas, registruojant prekių ženklus ir dizainus, patentuojant išradimus ir registruojant augalų veisles.

Komentarai ()