„24 minutės nekvėpuojant“ (Video) ()
Mokslininkai paaiškino, kodėl po vandeniu, nepaisant padidėjusio slėgio, mums lengviau ilgam sulaikyti kvėpavimą.
© Betty Llensa (public domain) | https://www.pexels.com/photo/woman-swimming-underwater-6639646/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne paslaptis, kad žmogus turi kvėpuoti, kad išgyventų. Tačiau kurį laiką mes vis dar galime sulaikyti kvėpavimą, o po vandeniu tai padaryti daug lengviau. Kvėpavimo sulaikymo po vandeniu rekordas yra daugiau nei 24 minutės, rašo „IFLScience“.
Galbūt pastebėjote, kad sulaikyti kvėpavimą iš tikrųjų yra šiek tiek lengviau, kai esate po vandeniu. Gali pasirodyti keista, bet tai tiesa – šis reiškinys pastebimas ne tik pas žmones, bet ir pas kitus žinduolius. Mokslininkai šį elgesį vadina žinduolių nardymo refleksu arba žinduolių nardymo reakcija.
Kai žinduoliai panyra į vandenį, įvyksta daugybė automatinių fiziologinių pokyčių, kuriuos, mokslininkų manymu, sukelia jutiminė informacija, perduodama trišakio nervo. Suaktyvėjus reakcijai, žmogus automatiškai nustoja kvėpuoti, sulėtėja širdies ritmas, o periferinių kraujagyslių pasipriešinimas tik didėja.
|
Mokslininkų teigimu, padidėjus kraujagyslių pasipriešinimui, organizmas sugeba kaupti deguonies atsargas gyvybiškai svarbiems organams, įskaitant mūsų smegenis ir širdį, kartu nukreipiant kraują iš neaktyvių raumenų grupių. Taigi, papildoma bradikardijos reakcija išsaugo deguonies atsargas, sumažina širdies susitraukimų dažnį ir sumažina širdies apkrovą, kuri sunaudoja mažiau deguonies.
Kvėpavimo sulaikymo po vandeniu rekordas buvo pasiektas 2021 metais ir yra 24 minutės ir 37 sekundės, jį pasiekė naras Budimiras Šobatas. Atrodo neįtikėtina, bet visiškai įmanoma, tačiau ne be didelio pasiruošimo. Anot mokslininkų, norėdami taip ilgai sulaikyti kvėpavimą po vandeniu, narai turi hiperventiliuoti plaučus grynu deguonimi ir tik tada pasinerti po vandeniu.
Mūsų norą įkvėpti daugiausia kontroliuoja chemoreceptoriai, kurie stengiasi palaikyti tinkamą deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje. Sulaikant kvėpavimą anglies dioksido kiekis kraujyje pakyla, o deguonies lygis mažėja. Pradinis noras įkvėpti po 30 sekundžių atsiranda dėl padidėjusio anglies dioksido kiekio. Pasiekus tam tikrą slenkstį, chemoreceptoriai taip pat reaguoja į deguonies sumažėjimą, tada noras kvėpuoti smarkiai padidėja.
Noras kvėpuoti laikui bėgant didės ir galiausiai pasieks tašką, kai diafragma nevalingai susitrauks – paprastais žodžiais tariant, žmogus įkvėps. Tai taškas, kuriame netreniruotas žmogus, sulaikęs kvėpavimą, dažniausiai vėl pradeda kvėpuoti.
Narai iš anksto įkvepia gryno deguonies, kad pavėlintų refleksą – tai leidžia žmonėms ilgiau išbūti po vandeniu iki 20 minučių. Pavyzdžiui, neįkvėpus deguonies prieš nardymą, maksimalus kvėpavimo sulaikymo laikas yra ne daugiau kaip 11 minučių ir 35 sekundės.
