Šis povandeninis laivas pralenkė savo laiką. Kapitonu turėjo būti lenkas, bet Rusija pasipriešino ()
Jis buvo 70 metrų ilgio, o tai yra šiek tiek daugiau už klasikinį Antrojo pasaulinio karo vokišką VIIC klasės povandeninį laivą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis galėjo panirti į neįtikėtiną gylį, buvo toks pat greitas kaip dabartiniai branduoliniai povandeniniai laivai, o jo varomoji jėga pralenkė laiką daugiau nei 100 metų. Šiam futuristiniam aparatui turėjo vadovauti lenkas, tačiau laivo kūrėjas Žiulis Vernas, smarkiai įsikišus rusams, turėjo pasitraukti nuo šios idėjos.
Nautilai (Nautilida) gyvena vandenynuose iki šių dienų. Tai yra moliuskai gyvenantys nuo kambro laikų, daugiau nei prieš 500 milijonų metų. Šiandien pasaulio vandenyse nėra likę daug nautilų, kurie vadinami gyvomisiomis fosilijomis. Šie gyvūnai yra nenuilstantys vandenyno klajotojai, primenantys, kad gyvenimas ten vyksta jau milijonus metų.
Lotyniškai nautilus reiškia „jūreivis“.
Iš pradžių kapitonas Nemo nebuvo sukurtas tokiam gyvenimui. Tačiau gyvenimas privertė jį apleisti sausumą ir su povandeninio laivo „Nautilus“ įgula išvykti į tremtį jūroje. Ilga, beveik dešimtmetį trukusi tremtis, kurios metu 1859 metais į vandenį paleistas modernus povandeninis laivas, kuris skandino laivus, ypač britų.
Jis pirmasis istorijoje vykdė tai, kas vėliau buvo vadinama neribotu povandeniniu karu.
|
Kapitonas Nemo (arba Niekas) – kaip pats save vadino – neturėjo jokių skrupulų. Visus, kurie atsidūrė prieš jo laivo priekį, jis pasiuntė į dugną. Jis nuožmiai ir be gailesčio skandino laivus, nes keršijo. Šį vaidmenį jam sugalvojo prancūzų rašytojas Žiulis Vernas, knygoje „20 000 mylių po vandeniu“*, o vėliau – „Paslaptingojoje saloje“.
Žiulis Vernas buvo literatūros, žinomos kaip mokslinė fantastika, kūrėjas. Literatūra, lenkianti savo laiką, numatanti ir aprašanti ateitį arba alternatyvią dabartį. Grožinė literatūra, bet paremta šiuolaikiniais ir galimais ateities mokslo pasiekimais bei išradimais. Savotiška laiko mašina.
Verno atveju teigiama, kad jis tiksliai numatė daugybę galimų žmonijos pasiekiamų ir išradmų, įskaitant kosmines ekspedicijas ir skrydį į Mėnulį, naujus susisiekimo, bendravimo ir pasaulio tyrinėjimo būdus, galiausiai – karo taktiką. Jo sukurtas povandeninis laivas „Nautilus“, kuriam vadovavo kapitonas Nemo, yra vienas didžiausių XIX amžiaus žmonijos mokslo ir technologijų pasiekimų, nors ir tik popieriuje.
Tačiau tai, kaip prancūzų rašytojas suprojektavo šį laivą, buvo įspūdinga. „Nautilus“ turėjo dvigubą korpusą su dviem sluoksniais, perduodančiais vienas kitam hidrostatinį slėgį – milžiniško stiprumo korpusas leido praktiškai neribotai giliai panirti.
Žiulis Vernas nustatė 16 000 metrų ribą, tačiau Žemėje tokių gylių nėra. Giliausia Marianų įduba siekia beveik 11 000 metrų.
Be to, laivas buvo itin greitas. Jis pasiekė 24 mazgus. Palyginimui, JAV Los Andželo klasės branduoliniai povandeniniai laivai pasiekia 25 mazgus jūros paviršiuje.
„Nautilus“ neturėjo periskopo, nors 1854 m. prancūzas Marie Davey sukūrė povandeninių laivų stebėjimo vamzdžio projektą, kuriame yra du vienas virš kito 45 laipsnių kampu vienas kito atžvilgiu išdėstyti veidrodžiai. Kapitono Nemo laive buvo ir kitas, inovatyvus sprendimas – lęšinės stiklo plokštės, 21 cm storio, atsparios gniuždymui. Todėl jo stebėjimo laukas buvo platesnis.
Didžiausia naujovė buvo variklis – visiškai elektrinis, dėl kurio, kartu su dideliais oro rezervuarais, laivas išbūti po vandeniu galėjo savaitę.
Žiulis Vernas ieškojo ateičiai tinkamo sprendimo: natrio baterijų. Jos generavo energiją, kuri vėliau naudojant elektromagnetus buvo perduodama į sraigtinį veleną svirčių ir krumpliaračių sistemą. Rašytojas, išstudijavęs fizikų atliekamus baterijų ir elektromagnetų tyrimus, padarė išvadą, kad teoriškai tai įmanoma. Jis negalėjo žinoti, kad natrio baterijos bus sukurtos tik po 120 metų, XX a. devintajame dešimtmetyje.
Laivas taip pat neturėjo torpedų ar artilerijos ginklų. Nemo naudojo kitokį sprendimą – tai buvo plieninis smaigalys korpuso priekyje, kuris veikė kaip taranas, pradurdavęs skyles laivo korpuse. XIX amžiaus viduryje taranas buvo pastatytas iš medžio, galbūt sutvirtintas plienu, todėl juo smugiuodamas povandeninis laivas suplėšytų priešo laivo korpusą.
Tęsinys kitame puslapyje: