Remiantis begalybės beždžionių teorema, beraščiai primatai, davus pakankamai laiko, galėtų parašyti puikią literatūrą, bet tam reikėtų daug ilgesnio laikas, nei gyvuos visata

Tyrėjai paskaičiavo, kad jei kiekvienai Žemės šimpanzei duotume po rašymo mašinėlę, jos neatkurtų Williamo Shakespeare'o darbų, net jei spausdintų iki visatos šiluminės mirties

Remiantis begalybės beždžionių teorija, jei turėtume begalybę primatų, ar vienas primatas turėtų begalę laiko, tuomet bet koks tekstas būtų atspausdintas begalę kartų.

Teoremos kilmė nėra aiški, bet ji įprastai priskiriama matematikui Émile Borel arba biologui Thomas Henry Huxley. Bendra idėja gali netgi siekti Aristotelio Metaphysics.

Stephen Woodcock iš Sidnio Technologijos universiteto (University of Technology Sydney – UTS) Australijoje, sako, kad nors teorema matematiškai teisinga, ji yra „visiškai klaidinanti“. „Begalinės visatos ar begalės beždžionių realybė mums netinka,“ sako mokslininkas.

Šaunuolis robotas-dulkių siurblys „Dreame X40 Ultra“ – siurbia, plauna ir prisižiūri save. Prisiminsite gal kartą per mėnesį (Apžvalga) 4276 5 Mums buvo pažadėta įspūdinga ateitis. Buvo teigiama, kad kada nors namuose šeimininkaus robotai-liokajai. Žmogus sėdės savo atlošiamame fotelyje, kol jo robotas tvarkys namus. „Dreame X40 Ultra“ tą ateitį paverčia dabartimi. Išsamiau

Jis su kolega Jay Falletta, irgi iš UTS, matematiškai patikrino realistiškesnę prielaidą, kurią vadina galutinės beždžionės teorema.

Jų vertinimu, kad vienai šimpanzei tektų 300 000 000 kartų paspausti atsitiktinius klavišus, kol ji parašytų žodį „bananas“, o tikimybė, kad viena iš tų 200 000 beždžionių atliktų šį kuklų pasiekimą per savo gyvenimą, tėra 5 procentai.

Tačiau užduočiai sudėtingėjant, tikimybė labai greitai artėja link nulio – tad, tikimybė, kad šimpanzė atsitiktinai parašytų „I chimp therefore I am“ [esu šimpanzė, taigi egzistuoju] tėra 1 iš 10 milijonų milijardų milijardų.

Visiems Šekspyro darbams, kuriuos sudaro beveik 885 000 žodžių, tektų atsitiktinius klavišus paspausti 10⁷⁴⁴⁸³⁶⁶ kartus, kam prisireiktų daug daugiau laiko, nei tikėtina visatos gyvavimo trukmė.

„Paskaičiavome atvejus nuo vienos beždžionės iki begalybės beždžionių ir galime kategoriškai teigti, kad to nenutiks,“ sako Woodcockas. „Jei kiekvienas visatos atomas pats būtų visata, tai vis viena nenutiktų.“

Astronomiškai maža artimiausių žmogaus giminaičių gebėjimo rašyti Šekspyro kūrinius tikimybė pabrėžia, kaip nuostabu, kad žmonės turi tokius gebėjimus, sako Woodcock. „Mes patys esame loterijoje laimėjusios šimpanzės.“

James Woodford
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda: Franklin Open, DOI: 10.1016/j.fraope.2024.100171