Svarbiausi kvantinės mechanikos įvykiai  ()

Susipažinkite su svarbiausiais kvantinės teorijos istorijos momentais nuo pirmųjų Alberto Einšteino ir Vernerio Heizenbergo idėjų iki tokių reiškinių kaip superpozicija ir susietumas atradimo ir šiandieninių kvantinių kompiuterių.



© newscientist.com

Visi šio ciklo įrašai

  • 2025-04-28 Svarbiausi kvantinės mechanikos įvykiai  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Albertas Einšteinas ir kiti mokslininkai kvantinės teorijos daigus pasėjo dar 1905 m. Tačiau ši teorija tinkamai susiformavo prieš 100 metų, 1925 m., ir nuo to laiko daro įtaką, kaip parodyta šioje laiko juostoje.

> 1905 m.
Albertas Einšteinas, remdamasis ankstesniu Makso Planko darbu, teigia, kad šviesa susideda iš tam tikros energijos dalelių. Šie „šviesos kvantai“ buvo pirmas žingsnis kelyje į kvantinę teoriją.
> 1913 m.
Nielsas Boras pateikia kvantinį atomo aprašymą, kuriame elektronai gali egzistuoti tik tam tikrose orbitose su fiksuotomis energijomis.
> 1919 m.
Fizikė Hendrika Johanna van Leeuwen parašo disertaciją, kurioje teigia, kad magnetizmas taip pat yra kvantinės mechanikos reiškinys.
> 1925 m.
Vėjų blaškomoje Helgolando saloje Werneris Heisenbergas atlieka skaičiavimus, kuriuose elektrono charakteristikos traktuojamos ne kaip pavienės reikšmės, o kaip reikšmių lentelės. Jo vadovas Maksas Bornas pastebi pagrindinę kvantinės mechanikos tiesą (žr. Carlo Rovelli straipsnį apie tai, ką klaidingai suprantame apie kvantinės teorijos ištakas.).
> 1926 m.
Erwinas Schrödingeris sukuria alternatyvią kvantinę sistemą, kurioje elektronai vaizduojami kaip bangos, naudojant matematinę konstrukciją, vadinamą bangine funkcija.
> 1935 m.
Schrödingeris sukuria mintinį eksperimentą, kuriame katė dėžėje gali būti laikoma ir gyva, ir negyva, kol jos niekas nestebi. Einšteinas, Natanas Rosenas ir Borisas Podolskis parašo straipsnį apie kvantinį susietumą, kuris susieja dvi daleles, net jeigu jas skiria dideli atstumai. Jie teigia, kad susipynimas reiškia, jog kvantinė mechanika yra neišbaigta.
>1938
1938 m. Remdamiesi kvantinės teorijos idėjomis, Lise Meitner ir Otto Hahnas atrado branduolio dalijimąsi – procesą, kuris tapo branduolinės energijos ir branduolinių bombų kūrimo pagrindu
> 1950 m.
Džulianas Švingeris, Ričardas Feinmanas, Fremanas Dysonas ir Šiničiro Tomonaga sukūrė šiuolaikinę kvantinės elektrodinamikos formą, paaiškinančią, kaip sąveikauja šviesa ir materija. Ji sudaro šiuolaikinės dalelių fizikos pagrindą.
> 1957 m.
Hju Everetas (Hugh Everett) pristato idėją, kuri vėliau tapo žinoma kaip daugelio pasaulių interpretacija. Ji teigia, kad visi galimi kvantinio proceso rezultatai yra realūs keliose paralelinėse visatose.
> 1961 m.
Eugene'as Wigneris pasiūlo sudėtingesnę 1935 m. „Schrödingerio katės“ mintinio eksperimento versiją. Žinomas kaip Wignerio draugas, jis naujai atskleidžia kvantinės teorijos keistumus.
> 1964 m.
Džonas Stiuartas Belas (John Stewart Bell) sukuria išraišką, apibrėžiančią, ar susietų dalelių elgesį galima paaiškinti Einšteino norėtais „paslėptaisiais kintamaisiais“. Jo paties ir vėlesni eksperimentai rodo, kad to padaryti negalima, o kvantinė teorija iš tiesų yra tokia keista, kaip atrodo.
> 1994 m.
1994 m. Karlas Rovelis (Carlo Rovelli) ir Li Smolinas (Lee Smolin) paskelbia pagrindinį straipsnį apie kilpinę kvantinę gravitaciją – vieną iš kelių sistemų, kuriomis bandoma aprašyti patį erdvėlaikį kaip kvantuotą arba sudarytą iš be galo mažų „grūdelių“.
> 1998 m.
Pranešama apie pirmąjį eksperimentinį kvantinį kompiuterį, turintį tik du kvantinius bitus (kubitus).
> 2016 m.
Kinija paleidžia palydovą „Micius“, skirtą kvantiniams šifravimo raktams platinti ir taip užtikrinti iš esmės neįveikiamą tolimąjį ryšį.
> 2019 m.
„Google“ naudoja kvantinį kompiuterį su 53 kubitais ir teigia pasiekusi „kvantinį pranašumą“, t. y. išsprendusi skaičiavimo problemą, kurios neįmanoma išspręsti jokiam klasikiniam kompiuteriui. (Nuo to laiko tą patį pasiekė ir pažangūs nekvantiniai kompiuteriai).
> 2023 m.
startuolis „Atom Computing“ pristato pirmąjį kvantinį kompiuterį, turintį daugiau nei 1000 kubitų.


www.newscientist.com




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()

Susijusios žymos: