Išgyventi branduolinį sprogimą. Kaip toli reikia būti? (Video) ()
Rugpjūtį sukaks 80 metų nuo tada, kai Japonijos miestai Hirošima ir Nagasakis buvo nuniokoti branduolinių atakų – iki metų pabaigos sprogimai pražudė daugiau nei 200 000 žmonių, o išgyvenusieji patyrė ilgalaikių padarinių.
© Burnt Pineapple Productions, CC0 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Atom_Bomb_Nuclear_Explosion.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Hirošimos ir Nagasakio išpuoliai yra vieninteliai žinomi atvejai, kai branduoliniai ginklai buvo panaudoti kariniams tikslams. Deja, 2025 m. pradžioje pasaulyje vis dar buvo likę kiek daugiau nei 12 200 kovinių galvučių. Kas nutiktų, jei rytoj prasidėtų branduolinis karas?
Branduolinės bombos poveikis
Pasak mokslininkų, nėra aiškaus būdo įvertinti konkrečios branduolinės bombos poveikį, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių:
- dienos, kai buvo numesta bomba;
- paros laiko;
- kritimo geografinės vietos;
- vietos, kurioje įvyko sprogimas.
Kita vertus, yra keletas nuspėjamų branduolinio sprogimo etapų, kurie gali turėti įtakos išgyvenimo tikimybei. „AsapSCIENCE“ tyrėjų komanda, remdamasi moksliniais duomenimis apie branduolines bombas, prognozavo, kaip sprogimas plinta ir kokia tikimybė, kad šalia esantys žmonės išgyvens.
Kaip plinta branduolinis sprogimas
|
Tyrėjai sukūrė vaizdo įrašą, kuriame parodoma, kad 35 % branduolinio sprogimo energijos išsiskiria kaip šiluminė spinduliuotė. Kadangi šiluminė spinduliuotė sklinda maždaug šviesos greičiu, pirmiausia žmones pasiekia akinantis šviesos ir karščio blyksnis. Deja, pačios šviesos pakanka, kad akimirksniu apaktumėte – paprastai šis regėjimo praradimas yra laikinas ir trunka tik kelias minutes.
„AsapSCIENCE“ vaizdo įraše nagrinėjama 1 megatonos bomba, kuri yra 80 kartų didesnė už ant Hirošimos numestą bombą, bet daug mažesnė už daugelį šiuolaikinių branduolinių ginklų. Tokio dydžio bomba giedrą dieną laikinai apakintų žmones iki 21 kilometro atstumu, o giedrą naktį žmonės laikinai apaktų iki 85 kilometrų atstumu.
Tiems, kurie yra arčiau sprogimo epicentro, karštis bus tikra problema. Lengvi pirmojo laipsnio nudegimai gali atsirasti iki 11 kilometrų atstumu, o trečiojo laipsnio nudegimai – tie, kurie pažeidžia odos audinius – gali paveikti bet ką iki 8 kilometrų atstumu. Trečiojo laipsnio nudegimai, dengiantys daugiau nei 24 procentus kūno, gali būti mirtini.
Tyrėjai pastebi, kad šie atstumai skiriasi ir priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo to, ką žmonės dėvi. Pavyzdžiui, balti drabužiai gali atspindėti dalį sprogimo energijos, o tamsesni – ją sugerti. Tačiau tai greičiausiai neturės didelės įtakos tiems, kuriems nepasisekė atsidurti arti sprogimo.
Apskaičiuota, kad 1 megatonos galios branduolinio sprogimo metu šerdies temperatūra gali siekti beveik 100 milijonų laipsnių Celsijaus – maždaug 5 kartus daugiau nei Saulės temperatūra. To būtų daugiau nei pakankamai, kad žmogaus kūnas akimirksniu išgaruotų į pagrindinius elementus, tokius kaip anglis.
Tačiau tai ne vieninteliai padariniai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Branduolinis sprogimas taip pat išstumia orą nuo sprogimo vietos, sukeldamas staigius oro slėgio pokyčius, kurie gali sudaužyti objektus ir sugriauti pastatus. Pavyzdžiui, 6 kilometrų spinduliu nuo 1 megatonos bombos sprogimo bangos sukurs 180 metrinių tonų jėgą į visų dviejų aukštų pastatų sienas ir 255 kilometrų per valandą vėjo greitį. 1 kilometro spinduliu didžiausias slėgis yra keturis kartus didesnis, o vėjo greitis gali siekti 756 kilometrus per valandą. Techniškai žmonės gali atlaikyti šį slėgį, tačiau dauguma jų miršta nuo griūvančių pastatų. Net jei žmonėms kažkaip pavyksta visa tai išgyventi, vis tiek gali įvykti sunkus radiacijos apsinuodijimas.
