Atskleistas eksperimentas, prognozuojantis žmonijos galą. Išvada negailestinga: „Visi mirsime“ (Video) ()
Pradžia buvo daug žadanti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
25-oji Visata yra vienas keisčiausių ir niūriausių kada nors atliktų eksperimentų. Rezultatai? Ne itin daug žadantys, nes jie parodė, kad jei pasaulyje niekas nepasikeis... visi mirsime.
Johno Calhouno eksperimentas truko kiek daugiau nei ketverius metus ir buvo skirtas patikrinti, kas nutiktų pelių populiacijai, kai jos gyventų… rojuje. Vietoje, kur pelės turėtų viską, ko joms reikia, be jokių rūpesčių, grėsmių ir problemų. Žinoma, bandymas nebuvo atliktas su žmonėmis, o – kaip dažnai nutinka moksle – su pelėmis.
Pradžia buvo daug žadanti – per pirmąsias 315 dienų aštuoni individai pasidaugino iki daugiau nei 600, o jų elgesys atitiko standartinį modelį – ėdė, miegojo, maudėsi, veisėsi ir suko lizdus. Tačiau netrukus iškilo komplikacijų. Konteineris vis labiau pilnėjo, kai kurios pelės pradėjo izoliuotis, o likusios pelės ėmė demonstruoti vis didesnę agresiją, kanibalizmo veiksmus ir kitus trikdžius. Populiacija toliau augo, bet daug lėčiau. Tai pasikeitė maždaug po pusantrų metų. Patinų grupė, kuriai rūpėjo tik švarus kailis ir ėdimas, gerokai išaugo. Patelės rečiau rujojo ir paliko savo palikuonis. Jaunoms pelėms buvo sunku pritapti prie visuomenės, o beveik 2200 pelių populiacija pradėjo byrėti.
|
Vadinamoji elgesio mirtis arba kolapsas, atsiradęs dėl motyvacijos stokos daryti ką nors dėl išlikimo, kartu su per dideliu populiacijos tankumu, lėmė žlugimą – klestinčios pelės tiesiog išmirė. Pasak Calhouno, tai turėjo būti analogija tam, kas vyksta mūsų pasaulyje – pasiturintys, gerai išsivystę regionai kovoja su mažu vaisingumu, populiacijos mažėja, socialinė apatija didėja ir galiausiai mes atsidursime tokioje situacijoje, kaip 25-osios Visatos pelės.
Eksperimentas truko 1588 dienas ir buvo daugelį metų plėtotos koncepcijos kulminacija... ir nors autoriui rezultatai buvo aiškūs, mokslo bendruomenėje jis dažnai buvo kritikuojamas tiek dėl etinių priežasčių, tiek dėl taikytos metodologijos, taip pat dėl pernelyg toli siekiančių išvadų – juk pelės nėra žmonės, o socialinės struktūros ir jų gebėjimas prisitaikyti yra du skirtingi pasauliai. Nepaisant to, eksperimentas buvo įdomus ir iki šiol jį naudoja teorijų, teigiančių apie depopuliacijos būtinybę, šalininkai.
