Ar senovės žmonių šeimos medis turi būti radikaliai perrašytas? ()
Antropologas Christopheris Bae neseniai pasiūlė į mūsų šeimos medį įtraukti dvi naujas senovės žmonių rūšis. Šie planai pažeidžia rūšių pavadinimų suteikimo taisykles, tačiau Bae teigia, kad pačios taisyklės yra ydingos.
© Becki Gill
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teisinga būtų pasakyti, kad senovės žmonių genealoginis medis nėra iškaltas akmenyje. Pakanka paimti denisoviečių atvejį, paslaptingų senovės žmonių, kurie iki šiol buvo žinomi tik iš kelių kaulų fragmentų. Birželio mėnesį molekuliniai duomenys parodė, kad paslaptinga kaukolė iš Kinijos iš tiesų priklausė denisoviečiui. Šie senovės žmonės staiga įgavo veidą.
Ar tikrai? Antropologas Christopheris Bae iš Havajų universiteto Manoa yra vienas iš tų, kurie su šiomis išvadomis nesutinka. Jis vis dar mano, kad minėta kaukolė priklauso ten, kur buvo anksčiau, t. y. priskiriama Homo longi rūšiai. Iš tiesų, Bae yra audringų diskusijų apie tai, kaip turėtų atrodyti mūsų šeimos medis, centre. Per pastaruosius penkerius metus jis ir jo kolegos pasiūlė įtraukti dvi senovės žmonių rūšis: Homo bodoensis ir Homo juluensis.
Abu pasiūlymai sutikti kontroversiškai, iš dalies dėl to, kad Bae ir jo kolegos sąmoningai pažeidė oficialias taisykles, reglamentuojančias tradicinį rūšių pavadinimų suteikimą. Tačiau jis nesigaili, teigdamas, kad pačios taisyklės tapo sustabarėjusiais reliktais, kurie neleidžia pašalinti rūšių pavadinimų, kurie dabar laikomi įžeidžiančiais, arba užtikrinti, kad pavadinimai būtų lengvai ištariami visiems. Jis apie visa tai kalbėjo žurnalui „New Scientist“ – ir apie tai, kaip jo susidomėjimą žmogaus evoliucija sukėlė jo paties kilmės istorijos paslaptys.
Michael Marshall:
‒ Kas jus pirmiausia paskatino domėtis senovės žmonėmis?
|
Christopher Bae:
— Pagrindinis paleoantropologijos tikslas yra atkurti praeitį, net jei neturime visų dėlionės dalių. Kadangi esu įvaikintas ir mano pirmieji gyvenimo metai yra visiškai tušti, ši sritis man buvo labai artima. Mano atveju, aš gimiau Korėjoje, tada buvau paliktas, kai man buvo apie metai, ir pusmetį gyvenau našlaičių namuose, kol mane įvaikino amerikiečių šeima.
Kai studijavau bakalauriatą, pirmą kartą galėjau nuvykti į Korėją pagal mainų programą, ir per tą kelionę apsilankiau įvaikinimo agentūroje, iš kurios buvau paimtas. Paklausiau vadovo, ar yra kokia nors galimybė, kad galėčiau rasti savo biologinius tėvus. Jie atsakė, kad, tiesą sakant, mano korėjietiškas vardas nėra tikras, o gimimo data taip pat nėra tikra. Net neverta bandyti. Nėra jokios galimybės. Tuo metu aš tarsi pasidaviau.
Taigi, mane domino mano šaknys, bet aš negalėjau suprasti, kaip jas rasti. Bet tada aš pradėjau lankyti biologinės antropologijos įvadinį kursą ir atradau sritį, kurioje galėjau tyrinėti savo kilmę. Tai tarsi savo kilmės kūrimas.
‒ Dvi rūšys, kurios dažnai minimos diskusijose apie mūsų tiesioginius protėvius, yra Homo heidelbergensis ir Homo rhodesiensis. Bet 2021 m. jūs buvote komandos, kuri pasiūlė jas abi pakeisti nauja rūšimi, pavadinta H. bodoensis, narys. Kodėl?
‒ Mano kolegė Mirjana Roksandic [iš Vinnipeg universiteto Kanadoje] ir aš 2019 m. antropologijos konferencijoje surengėme sesiją, skirtą H. heidelbergensis klausimui. Buvo bendrai sutarta, kad H. heidelbergensis yra tai, ką mes vadiname „šiukšlių krepšio taksonu“, nes viskas iš Chibanio amžiaus [prieš 775 000–130 000 metų], kas aiškiai nepriklauso Homo erectus, Homo neanderthalensis ar Homo sapiens, paprastai priskiriama šiai rūšiai.
— Taigi, kas nutiks H. heidelbergensis fosilijoms, kurios sudaro atskirą homininų grupę, ar jos gaus naują pavadinimą?
— Jei atsikratysime H. heidelbergensis, pagal prioriteto taisykles kitas pavadinimas bus H. rhodesiensis. Tačiau ši rūšis buvo pavadinta pagal Šiaurės Rodeziją, senąjį dabartinės Zambijos pavadinimą, kuris pats buvo pavadintas pagal Cecilį Rhodesą. Ar tikrai norime pavadinti potencialų šiuolaikinių žmonių protėvį pagal žinomą kolonialistą, tokį kaip Rhodesas? Taigi, kai rengėme tą straipsnį, pasakėme: žinote ką, mes sugalvosime naują pavadinimą ir pavadinsime jį Bodo [600 000 metų senumo kaukolė, rasta Etiopijoje] garbei.
‒ Kokia buvo reakcija į jūsų straipsnį?
‒ Kai jis buvo pateiktas recenzavimui, pusė recenzentų sakė, kad jis turi būti paskelbtas, nes šią diskusiją reikia viešinti. Kita pusė recenzentų sakė, kad tai visiška nesąmonė ir jo paskelbti negalima. Nenuostabu, kad iš karto po straipsnio paskelbimo prasidėjo diskusijos.
‒ Ar jau susiformavo bendras sutarimas?
‒ 2023 m. Novi Sade, Serbijoje, surengėme seminarą. Šia tema dirbo apie 16 ar 17 paleoantropologų. Visi sutikome, kad H. heidelbergensis tapo šiukšlių dėžės taksonu. Kita svarbi išvada buvo ta, kad H. rhodesiensis turėtų būti pašalintas iš apyvartos dėl Rodoso kolonijinės istorijos. Iš tiesų, tik vienas iš dalyvavusių paleoantropologų manė, kad rhodesiensis nėra probleminis.
© Christopher J. Bae
‒ Tokius atvejus galutinai sprendžia Tarptautinė zoologijos nomenklatūros komisija (ICZN). Ar ji atsakė į jūsų argumentą dėl H. bodoensis?
‒ ICZN 2023 m. žurnale „Zoological Journal of the Linnaean Society“ prevenciškai paskelbė straipsnį, kuriame teigiama: „Mes neketiname pašalinti iš apyvartos jokių pavadinimų, dėl kurių gali kilti etinių problemų. Dėl to mes iš tikrųjų patekome į keblią padėtį ir tai tapo iššūkiu ICZN. [Redaktoriaus pastaba: ICZN 2023 m. pareiškime pripažinta, kad moksliniai pavadinimai gali būti įžeidžiantys, tačiau teigiama, kad asmenų, kurių vardais pavadinti gyvūnai, moralės vertinimas nėra komisijos kompetencija. Taip pat pabrėžta, kad zoologai, pavadindami naujas rūšis, turi laikytis etikos kodekso.]
‒ Ar rūšių pavadinimai tikrai tokie svarbūs, kad dėl jų verta kovoti?
‒ Ir taip ir ne. Pavyzdžiui, Slovėnijoje yra keletas urvų, kuriuose gyvena vabalas. 1930 m. austrų entomologas [Oskar Scheibel] pasakė, kad pavadins šią naują rūšį Adolfo Hitlerio vardu. Šiandien šis vabalas [ Anophthalmus hitleri] yra populiarus suvenyras. Juodojoje rinkoje žmonės juos parduoda, nes daugelis neonacistų nori juos kolekcionuoti. Galiausiai tai veda prie šių vargšų nekaltų vabaliukų, kurie niekam nepadarė nieko blogo, išnykimo.
‒ Kokia yra alternatyva?
‒ Aš sakyčiau, pasikalbėkite su vietos bendradarbiais ir suraskite jiems priimtiną rūšies pavadinimą, nes jie yra tie, kurie turės su juo susidurti ir su juo gyventi kasdien. Tikiuosi, kad mes nustosime naudoti žmonių vardus rūšims pavadinti, nes kitaip ir toliau susidursime su problemomis. Manau, kad tai yra kryptis, kuria eisime – ir pokyčiai jau tvyro ore. ICZN bando pakeisti tai, kaip jie gali pritraukti narius iš Pietų pusrutulio ir suteikti jiems daugiau balso. Kitos didžiosios asociacijos, pavyzdžiui, Amerikos ornitologų draugija, neseniai balsavo už tai, kad būtų pašalintij ų tiriamų biologinių organizmų skandalingi rūšių pavadinimai.
‒ Praėjusiais metais vėl pažeidėte ICZN taisykles, susijusias su kai kuriais senovės žmogaus fosilijomis iš vietovės šiaurės Kinijoje, vadinamos Xujiayao. Kas ten nutiko?
‒ 1970-aisiais mokslininkai šioje vietovėje rado daug įvairių homininų fosilijų, kurios priklausė daugiau nei 10 individų, tačiau visos fosilijos buvo atskiri fragmentai. Mano kolegos ir aš, įskaitant Xiujie Wu [iš Kinijos mokslų akademijos], dirbome su šiomis fosilijomis. Wu iš tikrųjų atliko vienos kaukolės užpakalinės dalies virtualią rekonstrukciją. Kai ją apžiūrėjome, pasakėme: „Oho, ji tikrai labai skiriasi nuo kitų panašaus amžiaus hominidų.“
‒ Apie kokius skirtumus kalbame?
‒ Dydžio ir formos skirtumus. Mūsų vidutinis kaukolės tūris yra apie 1300–1500 kubinių centimetrų. Šių žmonių kaukolės talpa yra nuo 1700 cm³ iki 1800 cm³ – tai daug, daug didesnė nei vidutinio žmogaus. Be to, remiantis formos analize, buvo aišku, kad Xujiayao fosilijos – ir fosilijos iš netoliese esančios vietovės, vadinamos Xuchang – nuosekliai skyrėsi nuo kitų fosilijų ir buvo sugrupuotos kartu. Tai paskatino mus pavadinti naują rūšį.
© Christopher J. Bae
‒ Tačiau jūsų pasirinktas pavadinimas sukėlė prieštaringų nuomonių. Ar galite paaiškinti, kodėl?
Rūšių pavadinimų kilmė yra gana įdomi. Šiuo atveju galėjome pavadinti ją pagal Xujiayao – tipinę vietovę – ir pridėti galūnę „-ensis“, taip gaudami Homo xujiayaoensis. Tai atitinka ICZN taisykles.
Lotynų kalba tai reiškia „Homo, priklausantis Xujiayao“. Bet jums šis variantas nepatiko?
‒ Problema ta, kad jį ištarti galės tik kinų kalbą mokantys žmonės, jau nekalbant apie teisingą rašybą. Pavadinimai iš tiesų turi reikšmę. Jūs turite sugebėti juos ištarti ir rašyti. Todėl mes sugalvojome „julu“, kas pažodžiui reiškia „didelė galva“.
Tačiau, jei laikomės ICZN taisyklių, turime pridėti „i“ pabaigoje, kad gautume „Homo jului“. Tačiau, mūsų nuomone, žmonės vėlgi negalės jo teisingai ištarti, jei nemoka kinų kalbos. Vieni galbūt sakytų „julu-eye“, kiti – „julu-ee“. Todėl pasirinkome Homo juluensis.
‒ Kaip jūsų nauja rūšis susijusi su paslaptingais Denisovo žmonėmis, kurie akmens amžiuje gyveno dabartinėje Rytų Azijoje?
‒ Jei pažiūrėsite į antruosius moliarus iš Denisovos urvo Sibire ir antruosius moliarus iš Xujiayao, jie atrodo beveik identiški. Iš tiesų galėtumėte paimti Xujiayao moliarą ir įdėti jį į Denisovą, o tada paimti Denisovos moliarą ir įdėti jį į Xujiayao, ir nedaugelis žmonių pastebėtų skirtumą.
‒ Tačiau šių metų pradžioje kita tyrėjų grupė susiejo tas pačias Denisovo fosilijas su kitomis senovinėmis rūšimis iš Kinijos, vadinamomis Homo longi – ir ši idėja, atrodo, sulaukė daugelio tyrėjų pritarimo.
— Kinijoje dauguma paleontologų sutinka su mūsų H. juluensis argumentu. Daugelis vakariečių, kurie yra susipažinę su Kinijos duomenimis, taip pat linkę sutikti.
‒ Bet kaip dėl birželio mėnesį pasirodžiusių kaukolės įrodymų? Tyrėjai išgavo senovinius baltymus iš kaukolės, priskiriamos H. longi, ir nustatė, kad jie atitinka baltymus, išgautus iš žinomų Denisovo fosilijų.
Kalbant su dauguma genetikų, jie sako, kad rūšies identifikavimą baltymų analize tikriausiai galima atmesti. Galima identifikuoti platesniu mastu, pavyzdžiui, katę ir šunį, bet labai sunku identifikuoti skirtumus smulkesniu mastu.
© Thilo Parg CC BY-SA 3.0
‒ Ar vis dar pripažintumėte H. longi kaip galiojančią rūšį?
— O taip, man iš tiesų patinka H. longi ir jai priskirtos fosilijos. Diskutuojama apie tai, kokios kitos fosilijos, jei tokių yra, turėtų būti priskirtos longi ir ar kai kurios iš šių kitų fosilijų turėtų būti priskirtos juluensis. Įdomu, kad šiais laikais longi šalininkai, atrodo, bando viską suvesti į longi, nepaisant akivaizdžių morfologinių skirtumų Kinijos fosilijose.
‒ Mačiau keletą labai neigiamų kitų paleoantropologų reakcijų į kai kuriuos jūsų tyrimus. Kaip jūs ir jūsų kolegos į tai reaguojate?
‒ Šiuo metu savo karjeroje esame išsiugdę storą odą.
Michael Marshall
www.newscientist.com
