Kartais mokslininkai glumina pasaulį ne tik paprastam mirtingajam sunkiai suvokiama tarptautinių žodžių iškalba, bet ir… neregėtu lakoniškumu. Prieš porą mėnesių, žurnalo „Evolutionary Antropology“ 2013 m. lapkričio/gruodžio mėn. numeryje buvo publikuotas vienas trumpiausių istorijoje mokslinių straipsnių – iš 2 žodžių. Bet, kaip netrukus bus galima įsitikinti, tai – toli gražu ne riba. 1974 m. prestižiniame žurnale „Journal of Applied Behavioral Analysis“ publikuotame straipsnyje žodžių buvo lygiai apskritas nulis.

Tokiu lakonišku pareiškimu J. Tatersolas padėjo tašką visus metus besitęsiančiam ginčui su kolega, Bostono universiteto antropologu Matu Kartmilu (Matt Cartmill). Ginčas prasidėjo pastarojo darbu „Primate origins, human origins, and the end of higher taxa“ („Primatų kilmė, žmogaus kilmė ir tobuliausių rūšių taksonomijos pabaiga“). Į šį darbą J. Tatersolas atsakė straipsniu „Higher taxa: An alternate perspective“ („Tobuliausių rūšių taksonomija: alternatyvus požiūris“).

Atsakydamas į jį, M. Kartmilas publikavo straipsnį „The end of higher taxa: a reply to Tattersall“ („Tobuliausių rūšių taksonomijos pabaiga: atsakymas J. Tatersolui“). Į ką šis atsakė lakoniškuoju „Pakaks pagaliau“. Tai – ne pirma šių tyrėjų dvikova mokslo pasaulyje. Tokie susirėmimai prasidėjo dar XX a. devintame dešimtmetyje. Nors asmeniniame gyvenime J. Tatersolas ir M. Kartmilas yra puikūs bičiuliai, profesiniais rūšių sistematikos klausimais bendro sutarimo jie niekaip neranda.

Tačiau J. Tatersolo straipsnis – ne vienintelis kraštutinai lakoniškas pareiškimas mokslo periodikoje.

Trumpiausia anotacija

2011 m. elementariųjų dalelių fizikai buvo priblokšti, sužinoję, kad neutrinai galbūt gali judėti greičiu, didesniu už šviesos greitį. Vėliau paaiškėjo, kad tyrimų rezultatai buvo klaidingi.

Bet kol klaida nebuvo pastebėta, fizikai desperatiškai mėgino kaip nors paaiškinti stulbinamą rezultatą. Indijos technologijų instituto Viliso laboratorijos (Bristolis, Jungtinė Karalystė) tyrėjų grupė iškėlė klausimą: „Ar galima galimą virššviesinį neutrinų greitį paaiškinti kvantinių matavimų stoka?“ Straipsnio anotacijoje į šį klausimą buvo atsakyta trumpai ir aiškiai – „Turbūt ne“.

Trumpiausias mokslinis darbas

1974 m. klinikinį psichologą Denisą Aperį (Dennis Upper) ištiko kūrybinė krizė. Rašymo priemonių ir popieriaus jis turėjo, o štai reikiamų žodžių ir minčių rasti mokslininkas niekaip nesugebėjo.

Išspręsti problemą jis pabandė atlikdamas mokslinį eksperimentą. Bet, kaip dažnai būna mokslo pasaulyje, eksperimentas laukiamų rezultatų, švelniai tariant, neatnešė. Nepaisant to, D. Aperio darbas „Bergždžia kūrybinės krizės savigyda“ buvo publikuotas prestižiniame žurnale „Journal of Applied Behavioral Analysis“.

Jis atrodė taip: