10 pačių populiariausių mokslo mitų: šie teiginiai su tikrove neturi nieko bendro  (5)

Prasimanymų atsirasdavo visais laikais ir atskirti juos nuo tikrovės nebudavo sunku. Bet ir dabartinėje visuotinio švietimo epochoje įsitvirtina „moksliniai“ prasimanymai, teikiantys absurdiškus tvirtinimus, kaip tikrus faktus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atrodytų visi tie prasimanytų „faktų“ rinkiniai gyvena Interneto pasaulyje? Dauguma prasimanymų jūs tikriausiai girdėjote viena ar kita forma – mirtinos monetos, metamos iš dangoraižių, žmonės, sproginėjantys kosmose, neatsistatančios nervų lastelės. Visa tai, suprantama su mokslu neturi nieko bendro, rašo popmech.ru

Evoliucija dažnai suprantama kaip gyvų organizmų „tobulėjimas“. Tik biologijoje žinoma nemaža pavyzdžių, kad viskas vyksta atvirkščiai – atpalaiduojančioje aplinkoje gyvūnai greitai degraduoja, praranda išgyvenimo gebėjimus.

Pavyzdys – Dodo (karveliniai paukščiai), kurių išmirimo priežastimi tapo evoliucija.

Evoliucija – organizmo pokyčiai ir adaptacija mus supančioje aplinkoje, bet nebūtinai „žingsnis po žingsnio į priekį“.

Žmogaus kūno likimas kosmose – kita prasimanymų sritis. Iš tikrųjų, žmogaus kūnas kosmose nesusproginės, netaps ledinuku per keletą sekundžių ir kraujas neužvirs.

Dėl deguonies trūkumo žmogus per dvidešimt sekundžių praranda sąmonę ir miršta per pusantros ar dvi minutes. Bet iki tol išgelbėjus, jis turi neblogą išgyvenimo šansą.

Šiaurinė (Poliarinė) žvaigždė nėra pati ryškiausia danguje.

Ji nepatenka į pirmąjį dešimtuką, tik į penktąjį ir užima 46-tą vietą pagal ryškumą. Istoriniu požiūriu mes esame pripratę orientuotis į Šiaurinę žvaigždę, o pati ryškiausia žvaigždė iš Žemės – Sirijus.

Penkių sekundžių taisyklė (arba „greitai pakeltas nesiskaito nukritęs“) ne tik neteisinga, bet ir negarantuoja saugumo.

Kenksmingi mikroorganizmai labai greitai patenka į nukritusį ant žemės maistą, nelaukdami nei sekundės, juo labiau penkių.

Tamsioji Mėnulio pusė, įsitvirtinusi populiarioje kultūroje,.....tokia nėra.

Yra Mėnulio sritis nematoma iš Žemės, bet ji apšviesta Saulės neblogiau už mums įprastą pusę (teisingas terminas būtų – „nematomoji pusė“.

Galvos smegenų ląstelės – dar vienas „mokslinių“ paklydimų.

Pavyzdžiui laikoma, kad nervų lastelės neatsistato, o suaugusiųjų žmonių neuronai nebesidalija. Tai gryna netiesa, smegenų lastelės auga ir keičiasi visą žmogaus gyvenimą.

Moneta, net nukritusi iš kelių šimtų metrų aukščio, nesugebės pakenkti apačioje stovinčiam žmogui, kas bebūtų kalbama paplitusiame prasimanyme.

Net jeigu jos nenupūs vėjas, daugiausiai ji „aukos“ odoje paliks nedidelę mėlynę.

Aukšta temperatūra dėl Žemės atmosferą pasiekusio meteorito arba kosminio laivo – populiarių prasimanymų sritis.

Iš tikrųjų aukšta temperatūra kyla dėl oro slėgio, kuris supa dideliu greičiu judantį objektą (t.y. aerodinaminio aplinkos pasipriešinimo). Be to, jei meteoritai pasiekia Žemę, jie nebūna karštesni už paprastus akmenis.

Sakyti, kad žaibai niekada nesmogia du kartus į tą pačią vietą – prasimanymas, atsitiktinai gebantis ir pražudyti.

Be abejo, žaibas gali du kartus smogti į tą pačią vietą, ypač jeigu pastaroji yra aukštas medis arba pastato bokštas.

Gravitacijos nebuvimas“ leidžiantis kosmonautams sklandyti nesvarumo būklėje – visiška nesąmonė.

Visi objektai, kurie yra Žemės orbitoje, tarp jų ir ISS (tarptautinė kosminė stotis), ne „sklando“, bet pastoviai „krenta“, veikiami traukos jėgos, kuri būna kaip visada. Netgi jeigu nutolti nuo bet kokių kosminių kūnų, gravitacija niekur nedingsta, nors gerokai susilpnėja.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(56)
(15)
(41)

Komentarai (5)

Susijusios žymos: