Kaip „ekstremalus“ piliečių mokslas keičia pasaulį: visus nustebinę Londono tyrimai, Kamerūno gobšuolių sutramdymas ir daugybė kitų pavyzdžių ()

2016-09-26

Visi šio ciklo įrašai
2018-09-24 Kaip keičiasi Google paieška, kas tai yra naujos kartos medicina 2.0 ir kaip visa tai susiję su „minios intelektu“ - pasaulis keičiasi taip, kaip iki šiol dar neregėjome ()
2018-03-10 Tai veikia taip gerai, kad prilygsta net dirbtiniam intelektui? Kas tai yra žmonių kompiuterija ir kaip tai kuria stebuklus su „Vikipedija“ ar „reCAPTCHA“ ()
2017-11-20 „Piliečių mokslas“: kaip tapti mokslininku per vieną naktį? (Video) ()
2016-09-26 Kaip „ekstremalus“ piliečių mokslas keičia pasaulį: visus nustebinę Londono tyrimai, Kamerūno gobšuolių sutramdymas ir daugybė kitų pavyzdžių ()
2016-05-09 Mokslo atradimai ne mokslininkų rankose: jei Angry Birds pabodo, pats laikas išbandyti fantastiškus „piliečių mokslo“ žaidimus ()

Visi šio ciklo įrašai

2018-09-24 Kaip keičiasi Google paieška, kas tai yra naujos kartos medicina 2.0 ir kaip visa tai susiję su „minios intelektu“ - pasaulis keičiasi taip, kaip iki šiol dar neregėjome ()

2018-03-10 Tai veikia taip gerai, kad prilygsta net dirbtiniam intelektui? Kas tai yra žmonių kompiuterija ir kaip tai kuria stebuklus su „Vikipedija“ ar „reCAPTCHA“ ()

2017-11-20 „Piliečių mokslas“: kaip tapti mokslininku per vieną naktį? (Video) ()

2016-09-26 Kaip „ekstremalus“ piliečių mokslas keičia pasaulį: visus nustebinę Londono tyrimai, Kamerūno gobšuolių sutramdymas ir daugybė kitų pavyzdžių ()

2016-05-09 Mokslo atradimai ne mokslininkų rankose: jei Angry Birds pabodo, pats laikas išbandyti fantastiškus „piliečių mokslo“ žaidimus ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Balionių ir aitvarų fotografija jau pritaikyta įvairiuose projektuose, kurių daugumą iniciavo įvairios savo aplinka susirūpinusios bendruomenės. Pavyzdžiui, po 2010 m. įvykusios „Deep Water Horizon“ naftos platformos avarijos, į vandenyną išsiliejus naftai, daugybė Meksikos įlankos JAV pakrantės gyventojų, žvejų ir buriuotojų kiekvieną dieną plaukė į jūrą ir fotografavo avarijos padarinius net iki 450m iškeltais balionais. Galiausiai surinkti duomenys buvo geresnės kokybės ir aprėpė didesnę teritoriją nei žiniasklaidos ir kt. surinkti duomenys, bei pateko į Google Earth.

Deep Water Horizon piliečių mokslo iniciatyva leido įvertinti tikrąją avarijos žalą aplinkai, nuotraukose netgi buvo matyti žuvę gyvūnai bei augalai, aplinkos būklė prieš ir po kai teršalai pasiekė tikrus regionus. Taip suinteresuotos bendruomenės paprastomis priemonėmis įgijo duomenų, ne tik padėjusių suprasti poveikį aplinkai, bet ir spausti atsakingas institucijas, bei organizuoti avarijos padarinių šalinimą.

Tarp kitų Public Lab bendruomenės sukurtų „pasidaryk pats“ įrankių yra ir spektrometras taršai naftos produktais atskirti, patalpų taršai matuoti ir oro kokybei gerinti skirtos priemonės, Arduino kietųjų dalelių ore matuokliai, ir kt. Brėžiniai ir instrukcijoms šiems įrenginiams pasigaminti yra laisvai prieinami, o kartu šios ir panašios priemonės gali būti pritaikytos daugybės skirtingų problemų analizei ir sprendimui visame pasaulyje.

Ekstremalaus piliečių mokslo neriboja technologinis išmanymas ar raštingumo lygis

„Piliečių ir pilietinis mokslas gali vykti visur“, – sako vienas iš Londone įkurtos ekstremalaus piliečių mokslo grupės (ExCiteS) grupės įkūrėjų, Muki Haklay. Pasak jo, kituose piliečių mokslo projektuose, pavyzdžiui, molekulinės biologijos žaidimuose, ar astronomijos klasifikacijų užduotyse, dažniausiai dalyvauja išsilavinę, dažnai tos srities žinių jau įgiję, ar universitete tą sritį studijavę žmonės, nors, žinoma, tai visiškai nėra būtina dalyvavimui projekte. Dažnai dalyvavimą riboja tam tikrų žinių stoka, pvz., nemokėjimas gerai naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, kalbos ir raštingumo barjerai.

Vis dėl to ekstremalaus piliečių mokslo neriboja konkrečių technologijų išmanymas, o dalyvauti gali bet kas, kas tik nori keisti ir gerinti savo aplinką.

Viena iš ExCiteS grupės mokslininkų užduočių – užtikrinti prieigą prie ekstremalaus piliečių mokslo vystymo priemonių. Jie sukūrė ir jau minėtąją Mapping for Change platformą, kurioje bendruomenės žemėlapiais gali nesudėtingai atskleisti situaciją savo aplinkoje. Be oro užterštumo žymėjimo, platforma naudojama miesto erdvių pritaikymo neįgaliesiems gerinimui, gali būti pritaikyta įvairiems bendruomenių inicijuotiems piliečių mokslo projektas bet kur pasaulyje.

Dar viena grupės sukurta priemonė – Sapelli duomenų rinkimo programėlė išmaniesiems telefonams. Kaip ir kitos panašios duomenų rinkimo priemonės, Sapelli leidžia realiu laiku fiksuoti pasirinktą tyrimų objektą (pvz., augalą, gyvūną, įvykį ir kt.), jį fotografuoti, filmuoti, registruoja koordinates, tikslią datą, laiką ir kt. Tačiau svarbiausia, jog programėle gali naudotis net mažiausiai raštingos bendruomenės – pvz., besivystančiose šalyse.

Vienas tokio ekstremalaus piliečių mokslo pavyzdys – nelegalaus miškų kirtimo sekimas Kamerūne. Dėl didelės komercinės vertės Kamerūne sparčiai kertami sapelli medžiai (iš to ir kilo programėlės pavadinimas), tačiau vietiniams jie itin svarbūs – valgomi šių medžių vaisiai, ant kamienų besiveisiantys vikšrai, naudojamas aliejus ir iš medžių produktų išgautos medicinos priemonės.

Itin paprasta Sapelli programa kamerūniečiai gali registruoti nelegalius ir per didelio masto medžių kirtimus, ir šiuos įrodymus perduoti mokslininkams bei atsakingoms institucijoms. Taip tikimasi užkirsti kelią šių svarbių išteklių, nuo kurių priklauso vietinių gyventojų buitis, naikinimui.

Hakeriai ir piliečiai mokslininkai – išvien ekstremalaus piliečių mokslo link

Ekstremalaus mokslo kontekste itin svarbus ir hakerių/meikerių bei piliečių mokslininkų bendradarbiavimas. Įvairūs kūrėjai, inžinieriai, auksarankiai pasaulyje besikuriančiose hackerspace‘uose ir makerspace‘uose, naudodami ir naujausias technologijas, geba sukurti įvairiausių „pasidaryk pats“ priemonių, kurios iki šiol būdavo brangios, sunkiai prieinamos arba išvis neegzistavo. Pavyzdžiui, prie telefono pridedamas 3D spausdintas minimikroskopas, su Arduino sukurti aplinkos sensoriai, tam tikrų duomenų apdorojimui skirta programėlė ir t.t.

Gaila, jog dažnai hakeriai nežino apie piliečių mokslą, o piliečiai mokslininkai – apie kartais neregėtas „pasidaryk pats“ galimybes, kurios sudėtingas užduotis, pvz., „palydovinių“ nuotraukų darymą, padaro paprastais ir visiems prieinamais dalykais.

Laimei, vis daugiau iniciatyvų skatina šių dviejų mokslo ir technologijų pasaulių „nusistovėjusių taisyklių“ nepaisančių bendruomenių bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėn. vyks pirmoji piliečių mokslo ir maker‘ių konferencija (ASU Citizen Science and Makers Summit 2016), kuriame bus ieškoma nepriklausomų tyrėjų ir išradėjų bendruomenių sujungimo ir dendro darbo būdų. Pasaulyje organizuojami irbūtent mokslinių priemonių kūrimui skirti hakatonai, pvz., Science Hack Day ir panašūs renginiai. Tikimasi, jog panašios iniciatyvos padės dar labiau demokratizuoti mokslą ir padaryti jį prieinamą kiekvienam – taip, kaip hacker‘ių ir maker‘ių judėjimas atveriam duris į naujausių technologijų kūrimą.

Vienas svarbiausių ekstremalaus piliečių mokslo tikslų – paneigti mitą, jog mokslas gali vykti tik toli nuo žmonių nutolusiose uždarose laboratorijose, kuriose paprastų piliečių indėlis nepageidaujamas. Plečiantis įvairių formų piliečių mokslui, o piliečiams vis labiau išdrįstant kurti ir tirti svarbius mokslinius klausimus savo pačių jėgomis ir naujoviškomis priemonėmis, šis tikslas, ko gero, greitai bus pasiektas.

E. M. Ramanauskaitė