10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–12–11) ()
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai gydo diabetą, inkstų ligas ir raumenų distrofiją pelėms, naudodami CRISPR/Cas9 modifikavimą, bet nekarpydami DNR.
Per penketą savo egzistavimo metų CRISPR/Cas9 technologija sukėlė genų redagavimo revoliuciją – tyrėjai DNR gali redaguoti kaip teksto atkarpą. Nors jos potencialas neabejotinas, etiniai ir saugumo klausimai neleido CRISPR naudoti žmonių ligų gydymui. Salko instituto mokslininkai rado būdą įveikti šią kliūtį, pakeisdami CRISPR sistemą taip, kad kad ja būtų galima gydyti kelias pelių ligas, nekarpant jų DNR, ir taip išvengiant nepageidaujamų mutacijų. Ši technologija veikia epigenetiškai, t.y. veikia geno aktyvumą, nekeisdama DNR sekos.
Duomenų analizė rodo, kad žmonės pasiekė maksimalias ūgio, gyvenimo trukmės ir fizinio pajėgumo ribas. Šiuos biologinius apribojimus galėjo paveikti antropogeniniai aplinkos poveikiai – įskaitant klimato kaitą, – dėl kurių ribos pažemėjo. Ši apžvalga yra pirmoji tokio tipo, apimanti 120 metų istorinės informacijos, ir tuo pačiu atsižvelgianti tiek į genetinius, tiek ir į aplinkos parametrus.
Australijos mokslininkų komanda atardo naują sterblinių liūtų rūšį, kuri išnykusi mažiausiai 19 milijonų metų. Journal of Systematic Palaeontology publikuotas atradimas remiasi gyvūno kaukolės, dantų ir žasto kaulo fosilijomis, rastomis Naujojo Pietų Velso universiteto (UNSW) mokslininkų Riversleigh Pasaulio paveldo teritorijoje tolimame šiaurės vakarų Queenslande.
Pavadinta paleomenininko Peterio Schouteno garbei, Wakaleo schouteni rūšis buvo plėšrūnai, klajoję po tankius Australijos tropinius miškus prieš 18 – 26 milijonus metų oligoceno eros pabaigoje ir mioceno eros pradžioje. Šis mėsėdis sterblinis galėjo būti maždaug šuns dydžio ir sverti apie 23 kilogramus.
Pasinaudodami bioinformatika ir atlikdami eksperimentus, mokslininkai išsiaiškino, kad padarius mitochondrijas atsparias pažeidimams, galima sustabdyti ligas, kurias sukelia amiloidų toksiškumas, tarkime, Alzheimerio ligą.
Vis dar nepagydoma Alzheimerio liga yra nemenka našta visuomenės sveikatos sistemai. Didžiuma gydymo būdų nukreipta į amiloidinių plokštelių formavimąsi, bet šio būdo naudojimas kol kas galutinio atsakymo nepateikia. Todėl mokslininkai ieško elternatyvių gydymo strategijų, iš kurių viena teigia, kad Alzheimerio liga iš tiesų yra metabolizmo liga.
Johano Auwerxo laboratorija EPFL pažvelgė į ląstelių energiją gaminančias jėgaines, taigi, pagrindinius metabolizmo faktorius – mitochondrijas. Kaip modelius naudodami kirminus ir peles, jie išsiaiškino, kad sustiprinus mitochondrijų gynybą nuo baltyminio streso, jos ne tik apsisaugojo pačios, bet ir sumažino amiloidinių plokštelių formavimąsi.
Septynmetis australas „BI“, stebina gydytojus savo beveik normalia rega, nors regos centro jo smegenyse nėra. Jis gimė su retu metaboliniu susirgimu, vadinamu vidurinės grandies acil-Co-A dehidrogenazės deficitu.
Pagrindinė regos žievė yra būtina regėjimui, nes apdoroja iš akių perduodamus elektrinius signalus. Žmonių, kurių ši sritis pažeista, aklumas vadinamas žieviniu.
Tačiau BI rega išskirtinai gerai išlikusi, sako Iñaki-Carril Mundiñano iš Monash universiteto Melbourne, Australijoje. „Nepagalvotum, kad berniukas aklas,” sako gydytojas. „Jis orientuojasi aplinkoje be problemų ir žaidžia futbolą ir videožaidimus”.
Mundiñano ir jo kolegų surengtuose testuose BI puikiai atpažino objektus, spalvas, žmonių veidus. Jis galėjo pasakyti, ar veidas laimingas, išsigandęs ar neutralus, o taip pat paimti prieš jį išdėliotas skirtingo dydžio kaladėles.
Vienintelis BI regos trūkumas – stipri trumparegystė. Jis galėjo perskaityti viršutines regos tikrinimo stendo teksto eilutes tik stovėdamas 3 metrų atstumu arba arčiau,
newscientist.comtechnologijos.lt
wakelet.com